Eligijus Valskis: „Nepagydomą kepenų ligą įveikti padėjo badavimas ir sveikas gyvenimo būdas“

Eligijus Valskis – sveikos gyvensenos mokytojas, Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentas. Tauragiškis praktikuojantis sveikuolis sutiko pasidalinti savo istorija ir prisidėti prie projekto „Aš – už sveiką Lietuvą“.

Reklama

Liga pakeitė mano gyvenimą

Paklausus, nuo ko prasidėjo esminiai gyvenimo pokyčiai, E. Valskis atvirauja, jog, deja, nebuvo toks sąmoningas, kad savanoriškai pradėtų sveikai gyventi. „Dažnai gyvenimo būdą pradedame keisti kai prispaudžia bėdos, ligos ir kartais neturėdami kito pasirinkimo. Kai 1984 m. antrą kartą susirgau geltlige, man buvo ypač didelis sukrėtimas. Kauno infekcinėje klinikoje buvo nustatyta, kad tulžies pūslė susitraukusi, tuščia, nes kepenys negamino tulžies. Esant tokiai būklei yra nevirškinami riebalai ir tada sutrinka viskas, neišsiskiria riebaluose tirpūs vitaminai, riebiosios rūgštys, glicerinas. Be to, kepenys neatlieka savo valymo funkcijos. Žodžiu, valgai, valgai ir lieknėji“, – šypsosi pašnekovas ir tęsia pasakojimą: „klinikose buvo taikytos elektroforezės procedūros ir gydymas vaistais, kad galėčiau įsisavinti maistą. Po šio gydymo pasijutau kiek geriau, tačiau vien tik medikamentinis gydymas man neatstatė sveikatos, tik šiek tiek palaikė kepenų funkciją. Todėl toks gydymas pasitikėjimo mano ligos, kepenų cirozės atveju, nekėlė. Šią nuojautą sustiprino pokalbis su šviesios atminties prof. Stefanija Gruodyte dar būnant infekcinėje klinikoje. Profesorė man priminė, kad vaistų nuo kepenų nėra, o mano minimi vitaminai ir vaistai taip pat kenkia kepenims“.

Būdamas sveikos gyvensenos specialistas, Eligijus studijavo įvairių pasaulio sveikuolių, tokių kaip Vydūno, Šeltono, Uokerio ir kt. metodikas, tačiau reikėjo praktikos. „Pradėjo veikti pirmosios sveikatos mokyklos, važiavau į paskaitas, seminarus. Kurį laiką laikiausi labai griežtos dietos, dėl ligos ir etinių sumetimų tapau vegetaru. Pagalvojau, jei mėsos nevalgysiu, bus geriau. Vienas Dievo įsakymų ,,Nežudyk“ įgavo prasmę, suklusau ir suvokiau, kad aš prisidedu prie niekuo nekaltų gyvulių žudymo. Panaudojau Polio Brego, Nikolajevo, Nilovo badavimo specialistų metodikas. Nors niekas iš medikų tuo metu nepritarė tokiam žingsniui, tačiau aš po dviejų savaičių badavimo ir dar po dviejų savaičių palaipsninio išėjimo atgavau jėgas ir sveikatą. Po to, dar keletą metų po dešimt, septynias, penkias ir tris dienas kas pusmetį, ketvirtį, mėnesį vis kartodavau gydomąjį badavimą. Nuo to laiko gyvenu sveiką, darnų, be žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio, keiksmažodžių, neigiamų minčių, emocijų ir t.t.), ir kiek įmanoma teisingesnį gyvenimo būdą“, - džiaugiasi pašnekovas.

Kiekviena diena – tarsi šventė

Paprašytas papasakoti, kaip švenčia tradicines lietuviškas šventes, p. Eligijus tik nusijuokia: „Man kiekviena diena yra šventė. Tai tiesa, kai medituoji, praktikuoji dvasines praktikas, ieškai gyvenimo prasmės, tuomet kiekvienas susitikimas su savimi yra šventė. Turime suprasti, jog šventės nėra tik valgymas ir lėbavimas... Man šventė - kai susitinkame artimos sielos, bičiuliai, taip pat su kolegomis tarptautiniuose renginiuose, kursuose užsienyje. Aplinkiniai, žinoma, nesupranta, kad galima švęsti atliekant tam tikras praktikas, žaisti, dainuoti ir šokti be alkoholio ir valgiais apkrauto stalo. Tėvams, giminaičiams, draugams buvau keistuolis, kuris užsiima niekais. Tik iš dalies pritardavo mano gyvenimo būdui. Nors yra draugų ir žmonių, kurie iš to iki šiol šaiposi. Žmonės yra tokie, kokie yra, visų mūsų branda skirtinga, tad ir poreikiai save realizuoti - taip pat. Apskritai pasikeitė mano laisvalaikis, draugai, požiūris į gyvenimą, bendravimas su aplinkiniais. Neliko betikslių susitikimų, tuščių kalbų. Laisvalaikis dažniausiai yra turiningas ir prasmingas“.

Nereikia perlenkti lazdos

Paprašius pasidalinti savo nuomone dėl gydytojų požiūrio į sveiką gyvenseną, dėstytojas pripažįsta, jog kai kuriais atvejais gydytojai tam nepritaria, ir turi tam pagrindo. „Kai kurie sveikos gyvensenos pradedantieji neatsakingai elgiasi eksperimentuodami ir neteisingai taikydami tam tikrus sveikatinimo būdus, metodus arba tiesiog perlenkdami lazdą. Tačiau, su visa pagarba, gydytojams turiu pasakyti, kad jie nėra sveikatingumo specialistai. Sveika gyvensena yra labai plati disciplina, apimanti daug sričių: dvasinę, fizinę, protinę, emocinę, socialinę sveikatą, santykius, tarpusavio sąveikas, dorą, darną, moralę. Kai kurios anatominės, fiziologinės žinios apie žmogų medikams leidžia daryti kokią nors dalinę išvadą. Todėl paviršutinis jų požiūris pakiša jiems koją, dažnai kyla visai nepagrįsti kaltinimai tam tikriems metodams, kurie mokslo jau seniai pagrįsti. Juk medicinos universitetuose sveikatingumo nemokė, jų mokė tik šalinti pasekmes. Lietuvos sveikuolių sąjunga seniai vadovaujasi ir praktikuoja tarptautinio lygio garsių mokslininkų aprašytomis metodikomis. Beje, grūdinimosi praktikos, kurios duoda teigiamą rezultatą mūsų sveikatai, įrodinėti net nereikia. Tiesos, kaip ir meilės, įrodyti nereikia, nes jos niekas neįrodė ir neįrodys“, – įsitikinęs pašnekovas.

Turiu visą sveikuolių šeimą

P. Eligijus džiaugiasi, kad įsitraukus į sveikos gyvensenos judėjimą Lietuvoje, čia sutiko daug šiltų ir sąmoningų žmonių, su kuriais gali pasikalbėti, pasidalinti rūpesčiais, sunkumais ar kitokiomis negandomis. „Turiu artimų bičiulių, kolegų ir šeimą - žmoną, sūnų, kurie padeda gyventi sveikai ir dirbti efektyviai. Turiu Mokytoją, kuris veda... Pasirinkau kitą gyvenimo būdą todėl, kad tai užtikrina gerą savijautą, saugumo jausmą, pasitikėjimo savimi ir laisvės pojūtį, ugdo suvokimą apie žmogiškąsias vertybes. Protui prašviesėjus, suvokimui išsiplėtus, kitaip ir neįmanoma gyventi, grįžimas atgal būtų visiškas nesusipratimas, degradacija, tamsa“.

Paprašius pabandyti paaiškinti, kodėl visgi kai kurie žmonės gyvena toje tamsoje, lektorius susimąsto: „Trūksta sąmoningumo, kurį turime bendromis jėgomis ugdyti. Nėra arba neliko mūsų kultūroje teisingos gyvensenos pagrindų, moralės principų, dvasinių dėsnių laikymosi. Elgiasi žmonės ne taip kaip derėtų, net priešingai sveikam protui ir sveikatai. Per žiniasklaidą yra skatinama žalingų įpročių kultūra (reklama), vaistų vartojimas ir pan., kai tuo tarpu juos gali pakeisti teisinga gyvensena, teisinga mityba, žolelės ir t.t. Netgi ir sveikos gyvensenos sąvoka yra skirtingai suprantama. Vieniems tai žalingų įpročių nebuvimas arba ribotas jų vartojimas. Didžiajai daliai žmonių tai, ką mes laikome žalingais įpročiais, yra gyvenimo norma. Yra dalis žmonių, kuriems rūpi tik fizinis aktyvumas. Ir dar viena dalis žmonių, kurie nesiekia šalinti priežasčių, o natūraliais (ir medicininiais) gydymo būdais siekia šalinti pasekmes. Tačiau tai nėra sveika gyvensena. Ne to pasaulio šviesuoliai moko. Pagrindinis tikslas - propaguoti visuminį (holistinį) sveikatingumo būdą, tam tikros gyvensenos kultūros puoselėjimą. Kad kiekvienam žmogui teisingai gyventi būtų gyvenimo norma. Tai darnaus, doros principais paremtos žmogaus gyvensenos integravimas į kiekvieną gyvenimo momentą. Be fizinės sveikatos, būtina apimti dvasinę, psichinę, protinę, emocinę, moralinę ir socialinę sveikatos dedamąsias. Kol kas dar neturime sveikos, teisingos gyvensenos kultūros. Bet šito siekiame...“ – optimistiškai nusiteikęs Eligijus Valskis.

Straipsnis parengtas vykdant Sveiko gyvenimo pavyzdžių projektą „Aš – už sveiką Lietuvą“, www.sveikuoliai.lt.