Emocinę pagalbą teikiantys savanoriai: mūsų tikslas – sumažinti skausmą
Penktadienį minimą tarptautinė savanorių diena. Savanorišką emocinę ir psichologinę paramą teikiantys žmonės pasakoja, kad dažniausiai pagalbos kreiptis priverčia santykių problemos, krizės, patyčios ir vienatvė.
Pats paprasčiausias būdas problemas sumažinti – dalytis ir kalbėtis. Tam talkina nemokamos emocinės paramos linijos ir susitikimai su savanoriais. Pagalbos linijos skirtos įvairaus amžiaus žmonėms. Tai – būdas rasti jautrią ausį, galinčią išklausyti, sulaukti patarimo ar net pagalbos.
„Dalis klausimų yra labai universalūs. Pavyzdžiui, santykių problemos, man atrodo, mažai keičiasi, yra pačios svarbiausios. [...] Žmonės skambina, ypač jauni žmonės, pasikalbėti apie tai, kad vyksta kažkas ne taip, kaip norėtųsi, santykiuose su drauge, draugu ar šeimoje, su draugais“, – pasakoja psichologas „Jaunimo linijos“ steigėjas Paulius Skruibis.
„Dažniausiai vaikai skambina pasikalbėti apie santykius ir kylančius sunkumus santykiuose. Atliekame tyrimus, matome, kad populiariausios temos yra santykiai su tėvais, santykiai su bendraamžiais, patyčios, vykstančios mokykloje. Vis dažniau paaugliai skambina dėl visokiausių su brendimu susijusių klausimų ir dalinasi ta tema, nes iki šiol, žinome, kad apie intymius dalykus, su lytiškumu susijusius dalykus vaikai tikrai nedaug su kuo gali pasikalbėti“, – sako psichologė, „Vaikų linijos“ savanorių mokytoja Jurgita Smiltė Jasiulionė.
Žmonės kitoje ragelio pusėje – savanoriai, dalyvavę ne vienuose parengiamuosiuose mokymuose. Jiems keliami įvairūs kriterijai, tačiau svarbiausia, kad jie lengvai ir rūpestingai bendrautų su žmonėmis.
„Tai yra tiesiog tokių pat jaunų žmonių, kaip ir tų, kurie mums skambina, parama. Tai yra išklausymas, supratimas, palaikymas. [...] Jeigu sugebam surasti bendrą kalbą, jeigu sugebam užmegzti ryšį pokalbio metu, jeigu žmogus tikrai jaučiasi išklausytas ir pasidalina savo išgyvenimais, tai tas skausmas visą laiką sumažėja. [...] Mūsų tikslas yra, visų pirma, sumažinti skausmą. Vėliau žmogus gal ieškos kitų sprendimų. Gal jisai nuspręs, kad ir lankyti psichologo konsultacijas, kad jau kažkokias gilesnes problemas išspręstų. Siekiame tuo kritiniu metu, kad būtų kažkas, kas išklauso, kas girdi, kas padeda sumažinti kančią“, – tvirtina P. Skruibis.
„2013 m. mes atsiliepėme į daugiau nei 170 tūkst. skambučių. [...] Tai yra savanoriška pagalba, kuri turi savo žavesio, vaikams irgi yra svarbu žinoti, kad tai – žmonės, kurie ateina, nes jie nori padėti, nes jiems rūpi vaikų sunkumai“, – teigia J. S. Jasiulionė.
Be emocinės paramos telefonu ar internetu, yra ir kita, taip pat lengvai prieinama pagalba. Projektas pasikalbekime.lt – tai trys nemokamos psichologinės konsultacijos Vilniuje. Per jas užmezgamas gyvas pokalbis su psichologu-savanoriu.
„Dažniausiai, kaip ir visus mus, kankina santykiai, kankina vienatvė, kankina liūdesys, traumuojantys įvykiai, netektys, krizės. [...] Vienais atvejais tie trys kartai yra tokia laikina pagalba, tokie susitikimai pabūti po krizinių įvykių. Kitu atveju jie skirti susigaudyti psichikos sveikatos sistemoje – kur kreiptis, ką daryti, į kokią ligoninę gultis. [...] Kartais žmonės ieško ir tęstinės pagalbos“, – pasakojo psichologas Andrius Jančiauskas.
Lietuvoje yra penkios psichologinės pagalbos telefonu linijos, į specialistus bei savanorius taip pat galima kreiptis ir internetu. „Vilties“ ir „Jaunimo“ linijos veikia visą parą, specializuotos linijos vaikams ir moterims – kasdien, iki 21 val.
Ieva Balsiūnaitė,
Susiję straipsniai
