„Jau beveik metus ligoninėje atliekame pilnai endoskopines ausų operacijas. Naudojant endoskopinę techniką tausojama normali ausies anatomija, o otochirurgas veiksmus gali atlikti dar tiksliau, todėl gydymas tampa efektyvesnis“, – sako Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) dirbanti gydytoja otorinolaringologė, Lietuvos otorinolaringologų draugijos pirmininkė dr. Irina Arechvo. Ji papasakojo apie endoskopinės technikos privalumus pacientams ir skyriuje vykdomą veiklą.
Šie metai RVUL Ausų, nosies, gerklės skyriaus gydytojai otorinolaringologei dr. I. Arechvo buvo ypač darbingi. Gydytoja pradėjo atlikti pilnai endoskopines ausų operacijas, buvo tarptautinio renginio „Inovate the ENT“ 2024 m. viena iš organizatorių. Jos ir RVUL kolegų pastangos plėtoti endoskopinę ausų chirurgiją Lietuvoje buvo įvertintos tarptautiniu mastu – gydytoja tapo į Tarptautinės endoskopinės ausų chirurgijos darbo grupės (IWGEES) nare. Bendradarbiavimas šioje grupėje leis dar efektyviau teikti otochirurginę pagalbą RVUL.
Šių metų naujovė RVUL Ausų, nosies, gerklės skyriuje – pilnai endoskopinė ausų chirurgija. Kokie šios chirurgijos rūšies privalumai?
Ausų chirurgija, kaip ir kitos otorinolaringologijos sritys, vystosi neįprastai greitai, todėl mes atidžiai sekame pasaulines tendencijas ir naujoves. Šiuo metu pilnai endoskopinės ausų operacijos yra viena pagrindinių kongresuose vyraujančių ir aptarinėjamų otologinių temų. Todėl džiugu, kad žengiame koja kojon su tendencijomis ir jau beveik metus RVUL atliekame pilnai endoskopines ausų operacijas, pavyzdžiui, rekonstruojame būgnelį, klausos kauliukų grandinę per išorinę ausies landą. Mūsų skyrius nuo seno garsėja endoskopinės nosies chirurgijos tradicijomis, todėl tai buvo natūrali terpė pilnai endoskopinei ausų chirurgijai vystytis.
Endoskopinė ausų operacijų technika yra minimaliai invazyvi ir suteikia galimybę matyti žymiai aiškesnį ir detalesnį vaizdą – galime pamatyti tai, kas yra „už kampo“ (priešingai mikroskopinės technikos suteikia taip vadinamą „tunelinį“ vaizdą), padidina mūsų supratimą apie sudėtingą erdvinę ausies anatomiją. Naudojant endoskopinę techniką tausojama normali ausies anatomija, o gydytojas otorinolaringologas veiksmus gali atlikti dar tiksliau. Endoskopinės technikos privalumus vertina ir operacinės komanda, nes sutrumpėja priešoperacinis pasiruošimas. Endoskopiniai vaizdai gali būti lengvai naudojami pacientų konsultacijų metu, aiškinant diagnozę ir operacijos eigą. Pacientui svarbu žinoti, ką chirurgas atliko būtent jo ligos atveju, todėl jam paprašius kartais parodau operacijos įrašą.
Ar pilnai endoskopinė ausų chirurgija visada tinkamas pasirinkimas?
Šiemet daugumą ausų operacijų atlikau endoskopiškai per ausies kanalą net ir tais atvejais, kai landa buvo siaura ar lenkta. Visada stengiuosi išvengti užausio pjūvio, nes jį atlikus pacientai po operacijos dažnai skundžiasi ausies kaušelio aptirpimu. Atliekant operaciją per landą pacientai greičiau grįžta į įprastą gyvenimą. Endoskopinės ausų chirurgijos indikacijos plečiasi, ir jei anksčiau atrodė, kad ausies kanale pakanka vietos tik endoskopui ir mikroinstrumentams, šių metų patirtis rodo, kad jame telpa ir grąžtas. Todėl galime be papildomų pjūvių praplatinti kaulinę landos dalį ir gydyti landos susiaurėjimus.
Vienas iš didžiausių iššūkių ausų chirurgijoje iki šiol yra cholesteatoma. Ar endoskopinė ausų chirurgija tinkama ir palengvina šios ligos gydymą?
Cholesteatoma – tai liga, kai ausies būgnelyje susidaro kišenės ir jose ima kauptis oda. Dažnai ši būklė atsiranda vaikystėje, po serozinių vidurinių otitų, kai vidurinėje ausyje formuojasi sąaugos ir randai. Mažos cholesteatomos ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų arba simptomai būna minimalūs. Kartais pacientai į ligoninę patenka jau su komplikacijomis – galvos svaigimu (dėl pusiausvyros organo pažeidimo), veido paralyžiumi ar net smegenų pūliniais. Dažniausiai cholesteatoma gydoma chirurginiu būdu.
Ankstyva cholesteatomos diagnozė leidžia atlikti retrakcinių kišenių operaciją ir sustabdyti ligos progresavimą. Endoskopinė technika ypač veiksminga ankstyvose cholesteatomos stadijose, nes suteikia platų operacinio lauko matymą, leidžia įvertinti visas vidurinės ausies kišenes ir atkurti ausies ventiliacijos takus. Jau pasirodė mokslinių duomenų, kad endoskopinės technikos potencialiai gali sumažinti ligos atsinaujinimo dažnį ir galimai išvengti pakartotinų operacijų.
Cholesteatoma dažnai pažeidžia klausos kauliukus, ir, jei ankstyvose endoskopinės chirurgijos vystymosi stadijose buvo abejojama dėl osikuloplastikos galimybių, mūsų patirtis rodo, kad net biomechaniškai sudėtingi protezai gali būti lengvai ir sėkmingai implantuoti endoskopo kontrolėje. Malonu, kad RVUL suteikia galimybę dirbti su pažangiausiais protezų tipais. Kai prieš daug metų Drezdeno technikos universitete studijavau vidurinės ausies biomechanikos principus, buvo sunku patikėti, kad implantus galėsiu įdėti viena ranka per ausies kanalą, tačiau tai tapo rutina.
Endoskopinių ausų operacijų privalumus gali pajusti ne tik Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus, bet ir kitų skyrių pacientai?
Būdami didžiausiu traumų centru Lietuvoje dažnai gydome pacientus su kaukolės pamato ir smilkinkaulio lūžiais. Kolegos neurochirurgai išgelbsti gyvybę, o mes vėliau atkuriame klausą tiems pacientams, kuriems dėl stiprios mechaninės jėgos nutrūko klausos kauliukų grandinė. Tai vienos iš mano mėgstamiausių operacijų, nes sveikoje ausyje pavyksta tiksliai atkurti garso perdavimo mechanizmą.
Glaudžiai bendradarbiaujame su aukščiausios kvalifikacijos RVUL radiologų komanda. Jų dėka dar prieš operaciją galime tiksliai nustatyti, kokią techniką naudosime – endoskopinę ar mikroskopinę. Šiuolaikinis otochirurgas turi valdyti abi šias technikas. Sudėtingus atvejus visada aptariu su puikiais gydytojais radiologais – Martynu Kučinsku ir Eleonora Kvaščevičiene. Jų dėka optimizavome sudėtingos anatomijos smilkinkaulio ir šoninio kaukolės pamato tyrimų algoritmus. Manau, šiuo metu esame pranašesni už dirbtinį intelektą.
Ar tai reiškia, kad užsiimate ir moksline veikla?
RVUL Ausų, nosies, gerklės ligų skyriuje nuolat vykdome ir mokslinę veiklą. Pavyzdžiui, šiemet kartu su gydytoju radiologu M. Kučinsku sukūrėme originalų protokolą cholesteatomos išplitimo vertinimui, naudodami vadinamąją „fusion“ (liet. sujungimo) techniką, kai sujungiamos dvi magnetinio rezonanso tomografijos sekos, ir cholesteatoma matoma spalvotai tarp kitų anatominių struktūrų. Tai dažnai leidžia išvengti pakartotinių kompiuterinės tomografijos tyrimų ir papildomos apšvitos.
Savo darbo rezultatus pristatėme Europos otologijos ir otoneurologijos draugijos kongrese Nijmegene, Olandijoje. Pranešimas sulaukė didelio susidomėjimo. Po endoskopinės ausų chirurgijos rezultatų pristatymo Politzer draugijos konferencijoje Romoje gavome kvietimą tyrimo rezultatus publikuoti prestižiniame žurnale „Otology and Neurotology“.
Šiemet su kolegomis publikavome labai svarbų mokslinį straipsnį apie simuliuotus klausos kauliukų pažeidimus avies modelyje ir jų koreliacijomis su radiologiniais vaizdais. Šiuolaikinis chirurgas turi būti labai kūrybinga asmenybe. Esu dirbusi ne tik su avies modeliu, bet ir su stručio vidurine ausimi. Gamta labai įkvepia, nes būtent gamtoje galima atrasti geriausių techninių problemų sprendimo būdų. Man labai patinka bionika (tarpdisciplininė sritis, jungiantį biologiją ir technologijas), kai kartu dirbantys biologai, inžinieriai, dizaineriai, programuotojai atlieka tarpdisciplininius tyrimus, analizuodami gamtoje vykstančius reiškinius ir funkcionuojančius mechanizmus.
Tapote Tarptautinės endoskopinės ausų chirurgijos darbo grupės nare. Gal pasidalinsite, ko galime tikėtis otochirurgijoje artimiausiais metais?
Darbo grupė jungia aktyvius, entuziastingus chirurgus, mokslininkus, kurie yra pasiruošę prisidėti prie endoskopinės ausų chirurgijos vystymosi. Šių kolegų požiūris man yra labai artimas: pažangių technologijų efektyvumas ir saugumas yra kruopščiai patikrinamas laboratorijose, gyvūnų modeliuose ir tik pačios saugiausios iš jų pasiekia pacientus.
Kalbant apie ateities technologijas, artimiausiais metais, manau, sulauksime dar didesnės raiškos endoskopinių sistemų. O ausų chirurgijoje, kai dirbame su mažiausiais kūno kauliukais, vizualizacijos raiškos niekada nebūna per daug. Viskas, kas ją gerina, gerina chirurginio gydymo kokybę ir išeitis. Technologijos vystosi neįtikėtinu greičiu. Manau visai greitai sulauksime dirbtinio intelekto asistuojamų programų, galinčiu suteikti atgalinį atsaką realiu laiku, padėti priimti sudėtingą sprendimą operacijos metu. O su sudėtingais sprendimais susiduriame kasdien.