Lietuvoje vaikai – nuo naujagimių iki mokyklinio amžiaus – skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų. Anksčiausiai pradėta skiepyti nuo difterijos, kokliušo ir stabligės (dar 1956 m.) Vėliausiai – nuo rotavirusinės infekcijos (2018 m.). Bemaž 7 dešimtmečius Lietuvoje profilaktikai naudojamos vakcinos davė vaisių – seniausiųjų infekcijų atvejai pavieniai arba jų visai nelikę. Tačiau 21-ojo amžiaus vaikų darželių siaubas – rotavirusinės infekcijos – dar tik pradeda formuoti kolektyvinį imunitetą. Kada galima tikėtis pažaboti šį nemalonų virusą?
Svarbiausi skiepai – vaikams iki 2 metų
Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje nustatytus terminus naujagimiai, kūdikiai ir vaikai gydymo įstaigose nemokamai yra skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus influenza infekcijos, poliomielito, tymų, epideminio parolito, raudonukės, pneumokoko, žmogaus papilomos viruso (ŽPV), rotaviruso bei B tipo meningokoko.
Nuo dalies infekcijų skiepai kartojami 2-4 kartus per pirmuosius 2 vaiko gyvenimo metus ir vėliau. Dalis vakcinų yra penkiavalentės, kai vienu dūriu skiepijama nuo 5 infekcijų.
Pirmoji,hepatito B vakcina, naujagimiui suleidžiama per 24 valandas nuo gimimo, antroji, tuberkuliozės, – 2-3 gyvenimo parą.
Įtraukti prieš 6 metus
Skiepai nuo rotavirusinės infekcijos į Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukti prieš 6 metus. Iki tol sergamumas šia infekcija Lietuvoje siekė apie 4000 atvejų per metus. 2023 m. duomenimis, atvejų fiksuota 1338. Norint įgyti imunitetą šiam virusui, kūdikis skiepijamas 2, 4 ir 6 gyvenimo mėnesiais.
Statistiniais duomenimis, nuo rotaviruso 2023 m. buvo paskiepyta 64 proc. visų kūdikių. Tačiau tėvams svarbu įsidėmėti, kad paskiepyti vaiką galima tik iki 32 jo gyvenimo savaitės. Vėlesniame amžiuje šios vakcinos paprašyti individualiai nėra galimybės. Jeigu šis skiepijimo amžiaus tarpsnis praleistas, vaikas liks nepaskiepytas.
Būtent skiepais siekiama sumažinti sergamumą rotavirusu, kuris šiandien yra viena dažniausiai tarp darželio amžiaus vaikų plintantis virusas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė akcentuoja, kad rotaviruso infekcija yra itin specifinė dėl savo spartaus plitimo, todėl svarbu įsisąmoninti, kad lengvos susirgimų formos skiepytą vaiką ar jau suaugusįjį gali prigauti ir ateityje. „Kalbant apie rotavirusą, dažnai tenka išgirsti, kad nuo jo skiepytis neverta, nes ir pasiskiepijus sergama. Iš tikrųjų – tiek vaikas, tiek suaugęs savo gyvenimo eigoje gali dar kelis kartus užsikrėsti virusu. Ši vakcina yra nukreipta prieš labai sunkias komplikacijas, kai maži vaikai dėl vėmimo ir viduriavimo dehidratuoja ir dėl to net gali žūti“, – paaiškina medikė.
Gerokai lengvesni simptomai
Skiepas nuo rotaviruso garantuoja gerokai lengvesnę ligos formą, kuri neišguldo visos šeimos ir gerokai sumažina hospitalizacijos riziką.
Didžiausi sergamumo rodikliai stebimi tarp 6–24mėn. amžiaus vaikų. Dažniausiai serga kūdikiai ir vaikai iki 5m. amžiaus, tuo tarpu vyresni vaikai ir suaugusieji infekcija serga retai– lengvomis arba besimptomėmis formomis. Lietuvoje statistika rodo, kad iš visų į gydymo įstaigas dėl rotaviruso besikreipusių vaikų, vis dar hospitalizuojama 84 proc. pacientų. Dažniausiai tai – nepaskiepyti vaikai.
Didėjančios skiepijimo nuo rotavirusinės infekcijos apimtys tikrai mažina sergamumą bei sunkių atvejų skaičių. Ar rotavirusine infekcija vaikai sirgs?Epidemiologė teigia, kad tikriausiai – taip. Mat vakcina apsaugo tik nuo pačių agresyviausių rotavirusų serovariantų. Su kitais, švelnesniais, virusais vaikai susidurs, bet sirgs jau žymiai trumpiau, švelnesne forma, be sunkių ligos išeičių, be patekimo į ligonines.
„Skiepo dėka ilgalaikis imunitetas formuojasi prieš sunkių formų rotaviruso atvejus. Kad per dešimtmetį pasiektume apsaugą nors nuo šių sunkiausių formų, reiktų kasmet paskiepyti 90 proc. kūdikių“, – įvardijo A. Bartulienė.