Etinės problemos - vis aktualesnė mediko kasdienybės dalis

Bet kokios etinės problemos kyla iš kasdieniame gyvenime atsirandančių situacijų. Etika prasideda tada, kai pradedame svarstyti, ką mums dabar daryti, kai tiksliai nežinome, kuris sprendimas bus geriausias arba mažiausiai žalingas man ir kitiems. Taigi, paprastai kalbant, etinės problemos yra moralinio pasirinkimo klausimai, kuriuos sprendžiame pagal savo supratimo ir atsakomybės lygį, bet nebūtinai pagal kokias nors iš anksto nustatytas instrukcijas ar taisykles. Tuo labiau kad dažniausiai, pvz., kelių eismo taisyklės ar įstatymai, nurodo tik bendras nuostatas, bet niekada nepasako, kaip reiktų elgtis konkrečiu atveju. Tada prasideda etika, t.y. tam tikros konkrečios situacijos vertinimas, ir jei situacija nėra savaime aiški, turime tai, kas vadinama etine problema.

Reklama

Medikams – dviguba našta

Visus mus šiandien vienija vieno ar kito laipsnio netikrumas: netikrumas dėl to, ką turėtume daryti, o ko – ne; netikrumas, ką pasirinkti, o ką atmesti; netikrumas, kokiomis priemonėmis siekti savų tikslų. Tiems, kurie pasirinko mediko - gydytojo ar slaugytojo - kelią, tenka dviguba našta: tenka rūpintis ne tik savimi, bet ir kitais – pacientais, jų artimaisiais, kolegomis ir pan. Tai sukelia dar aštresnį vertybių, įsitikinimų ar požiūrių konfliktą: kokį gydymo (ar priežiūros) būdą rinktis, kokius vaistus vartoti, kieno nuomonė svaresnė, kuris pacientas svarbesnis, kieno sveikata brangesnė ir t. t.

Iš pirmo žvilgsnio šie bendražmogiški filosofiniai klausimai – apie žmogaus gyvybės vertę, apie savo laisvės ir atsakomybės ribas, savo misiją šiame pasaulyje – anksčiau ar vėliau tampa neišvengiama medicinos darbuotojo kasdienybės dalimi. Vargu ar įmanoma atsiriboti nuo šiuolaikinių etikos problemų bendraujant su pacientu, atliekant mokslinius tyrimus arba ieškant gydymo alternatyvų, nes jos yra tiesiogiai susijusios su naujais profesinės veiklos iššūkiais.

Taigi gydytojo etika yra profesinė etika. Tai reiškia, kad atėjęs į darbą gydytojas turi vadovautis jau ne vien savo asmeniniais interesais ir vertinti ne vien tai, kas jam būtų geriausia.

Bet koks gydytojas apskritai įėjęs į savo profesinę erdvę – kabinetą, kliniką, ligoninę, o iš dalies net ir būdamas gatvėje, turėtų galvoti ne vien kaip asmuo, bet ir kaip sveikatos profesionalas. Taigi profesinė etika, arba gydytojo atveju medicinos etika, analizuoja ir sprendžia, kaip turėtų elgtis gydytojas, bendraudamas su pacientu arba su kolegomis.

Paciento gerovė ar jo teisė pasirinkti?

Mūsų laikais bendras visiems gydytojams etinis klausimas yra šis: kas svarbiau – paciento gerovė ar paciento teisė pasirinkti? Šis klausimas turi daug konkrečių problemų, pvz.: ar pasakyti „blogą naujieną“ (pranešti diagnozę), jei pasakyti, taip kaip; ar gelbėti paciento gyvybę, jei jis atsisako būti skubiai gydomas dėl religinių ar kitokių motyvų; ar galime priverstinai gydyti pacientus, kurie galimai kelia grėsmę visuomenei ir sau dėl pablogėjusios psichinės būklės?

Tokių ir panašių klausimų šiuolaikinėje medicinos etikoje apstu ir sparčiai tobulėjančios medicinos priemonės nuolat atskleidžia naujų temų: nėštumo nutraukimas, eutanazija, pagalbinis apvaisinimas, organų donorystė ir transplantacija, genetiniai ir DNR tyrimai, vaistų tyrimai su nepagydomais pacientais, „bergždžias gydymas“ ir t.t.

Kiti kasdien iškylantys klausimai

Kiekvienos specializacijos gydytojai turi savo specifines etines problemas, todėl dažniausiai tos problemos pristatomos per konkrečias klinikines situacijas. Tačiau klausimai iš esmės tie patys: ko verta žmogaus gyvybė, ar viską visada turėtume daryti, kad ją gelbėtume, kaip šiuolaikinės medicinos sąlygomis apsaugoti paciento orumą ir ką daryti, kad išlaikytume pagarbą pacientui kaip asmeniui, kaip gerbti jo privatumą ir konfidencialumą, nepakenkiant kitiems pacientams ar kitiems sveikatos priežiūros tikslams, galų gale kaip užtikrinti žmogaus teises ir vienodas sąlygas žmonėms, kurie atsiduria už normalios visuomenės ribų, pvz., asocialių žmonių gydymas.

Ar visais atvejais ir visomis įmanomomis priemonėmis reikia gelbėti žmogaus gyvybę, ar reiktų pacientui padėti numirti, jei jis to prašo, ar reiktų leisti daryti mokslinius eksperimentinius tyrimus su žmonėmis, kuriems galbūt tai vienintelė viltis pasveikti, ar galime rizikuoti kito žmogaus gerove tam, kad išgelbėtume kitą, ar medikas visada turėtų vykdyti paciento valią? Tai klausimai, su kuriais anksčiau žmonija nebuvo susidūrusi ir apie juos arba niekada nesusimąstė, arba jiems anksčiau nebuvo teikiama tokia reikšmė kaip šiandien.

Svarbi ir visuomenės nuomonė

Gydytojai gali susidurti ir su organizacinėmis (logistinio, ūkinio, vadybinio pobūdžio) problemomis, kurios netiesiogiai susijusios su gydytojo darbu, tačiau gali lemti jo sėkmę. Be abejo, ir sveikatos politika turi didelę reikšmę gydytojo profesinei veiklai, nes net ir labiausiai norėdamas padėti pacientui, gydytojas negalės padėti visiems vien todėl, kad trūksta finansinių ar kitokių išteklių. Tada susiduriama su dar sudėtingesniais klausimais, kuris pacientas yra svarbesnis ir kurį reiktų gydyti pirmiausia. Ir svarbiausias klausimas - pagal ką tai pasverti.

Minėti klausimai turėtų būti aptariami ir diskutuojami viešoje erdvėje. Šiuo metu atsakyti į iškeltus klausimus gali ne vien tik gydytojai ar jų konsiliumas, tačiau vis dažniau įsiklausoma ir į pacientų ir visuomenės nuomonę.

Kita vertus, svarstant medicinos etikos problemas neturėtų likti vietos jokiems ideologiniams, politiniams ar komerciniams interesams.