Nuo 2012 m. lapkričio iki 2013 m. balandžio apie šimtas Europos šalių piliečių hepatito A virusu (HAV) užsikrėtė atostogaudami Egipte. Trijų Lietuvos piliečių užsikrėtimas HAV taip pat siejamas su kelione į Egiptą.
Šiais metais Lietuvoje susirgimų virusiniu hepatitu A (VHA) užregistruota 23 atvejais daugiau palyginti su 2012 m. sausio-balandžio mėnesių laikotarpiu. Lietuvoje 2012 m. buvo užregistruota 114 VHA atvejų.
Virusinis hepatitas A yra dažnai vadinama keliautojų liga, kurią sukelia hepatito A virusas. Užkratas į sveiko žmogaus organizmą patenka per burną, o iš sergančio žmogaus jis išsiskiria su išmatomis. Pagrindinis užkrato šaltinis yra sergantis žmogus. Užkratas perduodamas fekaliniu-oraliniu būdu, dažniausiai virusas plinta per užterštas nešvarias rankas, užterštą maistą bei vandenį.
Hepatito A virusui imlūs visi žmonės. Imunitetas įgyjamas tik persirgus šia infekcija ar pasiskiepijus. Žmogus gali susirgti, jei per burną patenka net ir labai nedidelis virusų kiekis.
VHA – tai užkrečiamoji liga, paplitusi visame pasaulyje. Pagal hepatito A viruso paplitimą pasaulio šalys yra skirstomos į didelio, vidutinio ir mažo endemiškumo. Didelio endemiškumo yra Afrikos šalys (Egiptas, Tunisas, Marokas ir kt.), Pietų Amerikos bei Azijos šalys (Indija, Tailandas ir kt). Vidutinio endemiškumo šalims priklauso Rytų ir Pietų Europos šalys. Mažo endemiškumo šalys yra Šiaurės ir Vakarų Europa, Šiaurės Amerika, Japonija. Lietuva priklauso nedidelio sergamumo teritorijai, tačiau didėjant keliautojų srautui, šios infekcinės ligos aktualumas išlieka.
Daugiau apie VHA skaitykite čia.
Kaip apsisaugoti nuo VHA keliaujant?
Kruopščiai plauti rankas. Rankų plovimas – tai pagrindinė VHA nespecifinė profilaktikos priemonė. Įrodyta, kad taisyklingai plaunant rankas švariu tekančiu vandeniu su muilu, nuo jų pašalinama beveik 95 proc. žmogui patogeninių bakterijų ir virusų. Nesant galimybei rankų nusiplauti, keliautojams rekomenduojama rankas valyti drėgna servetėle, dažnai ir kruopščiai valyti rankas kūdikiams ir mažiems vaikams.
Vartoti saugų maistą ir vandenį. Šalyse, kuriose rizika užsikrėsti VHA yra didelė, vartoti tik tinkamai termiškai apdorotą maistą, gerti fasuotą geriamąjį vandenį, kruopščiai plauti vaisius ir daržoves. Vengti vartoti ledo gabalėlius kokteiliuose, nepirkti maisto iš gatvės pardavėjų, nevalgyti žalių jūros produktų.
Skiepytis. Vakcinacija – patikimiausia specifinė VHA profilaktikos priemonė. Po vienos vakcinos dozės apsauginis imuniteto lygis susidaro praėjus vidutiniškai 4 savaitėms. Todėl planuojant kelionę, rekomenduojama pasiskiepyti šešias savaites iki išvykimo. Paskiepijus dvejomis vakcinos dozėmis apsauginis antikūnų titras gali išlikti iki 20 metų. Vakcina nuo VHA rekomenduojama ne tik keliautojams, bet ir kitiems asmenims:
vaikams prieš pradedant lankyti vaikų kolektyvą (darželį ar mokyklą);
kariškiams, vykstantiems į endeminius regionus arba vietoves;
asmenims, kuriems hepatito A grėsmė gali būti susijusi su profesine rizika, ypač medicinos personalui, maisto pramonės ir vandentiekio darbuotojams;
asmenims, turintiems imuninės sistemos sutrikimų,
sergantiems lėtiniu hepatitu;
vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais;
švirkščiamųjų narkotikų vartotojams;
asmenims, kurie dirba su VHA infekuotais primatais.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras