Ne vienoje Europoje šalyje besitęsiant virusinio hepatito A protrūkiams, Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) tyrėjai renka duomenis ir aiškinasi, infekcijos šaltinius. Manoma, kad liga išplito dėl viruso, kuris buvo nustatytas šaldytose avietėse ir raudonuosiuose serbentuose.
Atsakingus Europos Sąjungos (ES) specialistus neramina situacija dėl hepatito A viruso plitimo. Mat protrūkiai tęsiasi metus laiko – nuo 2013 m. pradžios 11-oje ES šalių užregistruota beveik 1,5 tūkst. virusinio hepatito A susirgimo atvejų. Daugiausiai susirgusiųjų Italijoje – beveik tūkstantis ligos atvejų. Nustatyta, kad 240 iš jų yra sukelti to paties genomo hepatito A viruso.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2012 m. ūmiu hepatitu A Lietuvoje susirgo 113 asmenų, 2013 m. – 64. Per šių metų pirmą ketvirtį užregistruoti 6 ligos atvejai.
Anksčiau manyta, kad protrūkiai susiję su kelionėmis į Italiją, tačiau septyniose Europos šalyse – Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje – susirgę asmenys nekeliavo į Italiją.
Vis dėlto, tyrimai patvirtina, kad visoms ES šalims bendras šio protrūkio rizikos veiksnys – šaldytos uogos. Airijoje liga išplito dėl šaldytų braškių vartojimo, o Italijoje ne tik dėl šių uogų, bet ir dėl termiškai neapdorotų jūros produktų. Naujų Norvegijoje nustatytų ligos atvejų šaltinis – taip pat tortas su šaldytomis uogomis.
Šiuo metu situacija Italijoje yra pasiekusi epidemijos lygį ir hepatito A virusas plinta į kitas šalis. Tad Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras rekomenduoja nevartoti šaldytų uogų neapdorotų karščiu ir skiepytis nuo hepatito A keliaujant į endemines VHA šalis, taip pat į ES šalis, kuriose plinta ši užkrečiamoji liga.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba