Sekmadienis, 2025.04.13
Reklama

Europos imunizacijos savaitė. Skiepyti ar neskiepyti?

vlmedicina.lt | 2014-04-22 11:24:41

Balandžio 22 dieną prasideda Europos imunizacijos savaitė, kuri tęsis iki balandžio 29 dienos. Europos imunizacijos savaitės tikslas yra atkreipti dėmesį į specifinės profilaktikos (vakcinų naudojimą) svarbą, kuri pripažinta efektyviausia priemone kovai su infekcinių ligų sergamumu, mirtingumu bei rimtomis komplikacijomis.

Imunizacija
Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro nuotr.

Vakcina laikoma medicininiu preparatu, kuriame naudojami mikroorganizmai arba jų dalys yra vadinami antigenais. Jų baltymų sandara skiriasi nuo žmogaus, todėl imuninė sistema juos atpažįsta, sukeldama imuninį atsaką bei suformuodama imunitetą sukėlėjui, t. y. atsparumą. Tam, kad imuninės sistemos elementai galėtų atpažinti antigeną, turi vykti uždegiminė reakcija antigeno patekimo vietoje. Imituodamas natūralią infekciją, šis preparatas parodo imuninei sistemai ligos sukėlėją, prieš kurį imuninė sistema pagamina antikūnus ir kitus gynybos mechanizmus.

Vakcinos istorija prasidėjo nuo Edward Jenner, kuris 1796 m. atliko karvių raupų įskiepijimo eksperimentą ir sėkmingai paskiepijo berniuką. Jo išradimas paplito visame pasaulyje ir sustabdė raupų infekcijos plitimą.

1881 m. Luji Pasteras iškėlė skiepų nuo pasiutligės klausimą, o po ketverių metų šiais skiepais buvo paskiepytas pirmas žmogus. Pasiutligė – itin pavojinga mirtina virusinė infekcija. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo pasiutligės kasmet miršta daugiau nei 55 tūkstančiai žmonių, iš jų net 30–50 proc. sudaro vaikai iki 15 metų. Iki šiol veiksmingo pasiutligės gydymo nėra, todėl vienintelis būdas išgelbėti pasiutlige užkrėstą žmogų – laiku įskiepyti pasiutligės vakciną. Kadangi liga mirtina, vakcinaciją reikia pradėti kuo skubiau ir jokių kontraindikacijų skiepijimui nėra.

Pasaulio sveikatos duomenimis, kasmet išsaugoma apie 2-3 mln. žmonių gyvybių dėl laiku atliktos imunoprofilaktikos. Teoriškai šiuo metu pasaulyje vakcinomis galima kontroliuoti 28 infekcines ligas. Tačiau praktiškai tą reikėtų pasiekti jei nuo specifinės infekcijos paskiepytų skaičius būtų ne mažesnis kaip 95 proc. Didėjant panikai dėl įvairių gandų dėl vakcinų sukeltų nepageidaujamų reakcijų vaikams, skiepijimo apimtys tampa nepakankamomis ir galimai valdomų infekcijų sergamumas vėl registruojamas.

Remiantis statistiniais duomenims, iš 800 tūkst. kasmet Lietuvoje atliekamų vakcinacijų tik 0,006 proc. sukelia neįprastų ar nepageidaujamų reakcijų (apie 50 atvejų). Pasaulyje nėra jokių mokslo įrodymais pagrįstų duomenų, kad skiepijimai gali sukelti lėtines ligas ar kitus sveikatos sutrikimus vaikams.

Atkreipiame dėmesį, jog Lietuvoje vaikai iki 18 metų bei suaugusieji skiepijami laikantis Lietuvos Respublikoje galiojančio Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinto skiepų kalendoriaus. Šiuo metu vaikams Lietuvoje kompensuojamos 10 vakcinų, ir nuo spalio 1 d. planuojama kompensuotikonjuguotą pneumokokinę infekcijos vakciną. Nuo 2009 m., valstybės lėšomis kompensuojamos palaikomosios kas 10 metų stabligės ir difterijos vakcinos suaugusiems ir vyresniems nei 25 metų amžiaus asmenims. Taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo pasiutusių bei įtariamai pasiutusių gyvūnų, pasiutligės vakcina, kompensuojama valstybės lėšomis.

Būkite sveiki ir likite saugūs!

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Sterilizacija – nematomas, bet svarbus žingsnis rūpinantis pacientų saugumu
Ar kada susimąstėte, kas nutinka su medicinos priemonėmis po operacijos, procedūros ar tyrimo? Pavyzdžiui, kaip paruošia...
Fiksuoti dantų protezai: sprendimas, keičiantis ne tik šypseną, bet ir gyvenimą
Dantų netekimas – ne tik estetinė, bet ir funkcinė bei psichologinė problema, su kuria susiduria daugybė žmonių. N...
Už ekrano – spąstai vaikams, kurių nematome: ko imtis jau dabar?
Reaguodama į pastaruoju metu viešai nuskambėjusius skaudžius įvykius dėl vaikų savižalos ar net mirties atvejų, Sveikato...
Patinimas, diskomfortas, spaudimas – ar tai išvarža?
Su pilvo išvaržomis susiduria įvairaus amžiaus žmonės, dažniausiai – rūkantieji. Įprastai pilvo išvarža staigaus s...
Vilniuje – pirmoji storosios žarnos naviko endoskopinė operacija
Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje atlikta pirmoji sostinėje sudėtinga endoskopinė operacija, kurios metu jaunai pac...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų