Kaip Lietuvos visuomenės sveikatos būklė atrodo kitų Europos šalių kontekste? Kaip siūloma ją gerinti? Apie tai kalbėjomės su europarlamentare Radvile Morkūnaite-Mikulėniene, vienintele Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nare iš Lietuvos.
Lietuvos vyrai gyvena trumpiausiai
Kaip vertinama Lietuvos visuomenės sveikatos būklė? Pasak R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, vidutiniškai. Vienareikšmio vertinimo nėra ir negali būti, nes skaičiai kinta, priklauso nuo aplinkos, taikomų programų. Štai kūdikių iki vienerių metų amžiaus mirtingumas Lietuvoje pastaraisiais metais labai sumažėjo. Sergamumas vienomis ligomis yra didesnis, kitomis – mažesnis.
Lietuvos moterų vidutinė gyvenimo trukmė yra 79 m. (ES vidurkis – 83 m.). Ji nėra pati mažiausia (moterys trumpiau gyvena Latvijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje ir Vengrijoje), o vyrų - mažiausia visoje Europos Sąjungoje (ES). Lietuvos vyrai vidutiniškai gyvena 68, o ES vidurkis – 77 metai.
Lietuvoje dažniau nei vidutiniškai ES mirštama nuo vėžio, nuo širdies ligų (maždaug 4 kartus dažniau nei ES vidurkis), lėtinių ligų (maždaug 2 kartus dažniau), rečiau nei ES vidurkis – nuo plaučių ir kvėpavimo takų ligų. Kaip labai didelė grėsmė visoje ES vis dažniau akcentuojamas nutukimas, ypač – vaikų. Lietuvoje ši problema kol kas nėra itin didelė, tačiau, kaip ir visoje ES, auga.
Bėda –atsainus požiūris į pacientus
Pasak europarlamentarės, sveikatos priežiūros sistema turi problemų tiek dėl atsainaus požiūrio į pacientus, tiek dėl korupcijos ar nepatogaus paslaugų teikimo vartotojams, tačiau turime ir puikių specialistų, mylinčių savo darbą, gerbiamų ne tik pas mus, bet ir užsienyje. Taip pat nederėtų skųstis ir infrastruktūra, nes ją atsinaujinti, pasitelkiant Norvegijos, Šveicarijos, ES struktūrinių fondų finansavimą, turėjome galimybę ir neblogai ja pasinaudojome.
„Šalies visuomenės sveikatos būklę labai sunku įvertinti vienareikšmiškai, nes kiekvienoje valstybėje yra ir gerų, ir blogų pavyzdžių. Štai, pvz., Belgijoje nuo pilvo skausmų išrašo kokakolos. Lietuvoje tai prajuokintų, gal net supykdytų pacientą, o ten – normalu“, - teigė pašnekovė, pastebėdama, kad daug ką parodo žmonių pasirinkimas. Kad ir tai, jog svetur gyvenantys tautiečiai parvyksta gydytis į Lietuvą, matyt, rodo ne ką kita, o kad sveikatos paslaugų kokybė Lietuvoje yra gana aukšta.
Atsargiai - savigyda
Pasiteirauta, į ką pastaruoju metu EP siūlo atkreipti daugiau dėmesio gerinant šalies visuomenės sveikatos būklę, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pastebėjo, kad bene daugiausiai kalbama apie ligų prevenciją, dėmesį lėtinėms ligoms ir pacientų edukaciją. Pasak europarlamentarės, tarp dokumentų, kurie, jos manymu, turėtų sulaukti daugiau dėmesio nacionaliniu lygiu, pirmiausia yra piliečių sveikatos raštingumas, paskatos suteikti žmonėms kuo daugiau informacijos, raginti juos atsakingai žiūrėti į vaistinių preparatų ir papildų vartojimą, nes atvejai, kai savigyda žmonės kenkia sau – labai dažni.
Tai, jog su vaistais elgiamės labai neatsargiai, rodo ir mažėjantis antibakterinių vaistų veiksmingumas, kurio priežastis – nesaikingas ir neatsakingas antibiotikų vartojimas. Taip pat nerimą kelia ir neurodegeneracinių ligų paplitimas, - teigė pokalbininkė.
Dėmesį sveikatos profilaktikai EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narė laiko nepakankamu, bet viliasi, kad „greitai pergyvensime tą laikotarpį, kai sveikatos apsaugos sistema užsiima daugiausia „gaisrų gesinimu“, nes ES labai aiškiai suvokiama, jog prevencija geriau nei gydymas“
Profilaktika pigiau nei gydymas
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pažymėjo, kad daug ligų prevencijos veiksnių lieka EP darbotvarkėje net ir tuomet, kai sveikatos klausimai nėra svarstomi. Kai kurie sveikatą veikiantys faktoriai reguliuojami netiesiogiai, pvz., rekomenduojant drausti asbestą visuose gaminiuose; numatant, kaip turi būti ženklinami maisto produktai, kokių sudėtinių dalių negalima į juos dėti ir pan.
„Sveikatos apsauga nėra ES reguliavimo dalykas, o daugelis sprendimų – labiau rekomendacinio pobūdžio. Iš ES atkeliauja tam tikros gairės, reguliuojama tai, kas susiję su pacientų teisėmis (pvz., pacientų judumo direktyva, užtikrinanti galimybę naudotis sveikatos paslaugomis visoje ES), taip pat kryptis – jog daugiau dėmesio turi būti skiriama ligų prevencijai ir sveikatinimo, tinkamų mitybos įpročių formavimo programoms, aktyvesniam gyvenimo būdui, kuris užtikrintų geresnę gyvenimo kokybę ir mažintų europiečių sergamumą ligomis, susijusiomis su kasdiene gyvensena.
ES aiškiai suvokiama, jog prevencija kainuoja pigiau nei gydymas, šią kadenciją Europos Parlamentas ne sykį tai pabrėžė. Kitas dalykas – politinių gairių įgyvendinimas ir finansinis pagrindas, tad paminėsiu sprendimus, kurie EP ir kitose ES institucijose priimami numatant finansavimą sveikatos sektoriaus programoms: infrastruktūrai gerinti, sveikatingumo bei ligų prevencijai, pacientų edukacijai, gydytojų ir kito sveikatos sektoriaus personalo kvalifikacijos kėlimui. Svarbu ir lėšos moksliniams tyrimams (pvz., programa „Horizontas 2020“ ir kt.), nes šios srities pažanga yra tiesiogiai susijusi su galimybėmis efektyviai įgyvendinti ES sveikatos politiką, ypač sunkių lėtinių susirgimų srityje, taip pat – naujų antimikrobinių medžiagų paieškai bei endokrininę sistemą ardančių medžiagų tyrimams, nes būtent dėl šių dalykų ES sveikatos sektoriuje turime nemažai problemų“, - teigė pašnekovė.
Šio pusmečio klausimai
Šį pusmetį ES institucijose bus svarstomi klausimai dėl medicininių prietaisų, klinikinių tyrimų, tabako direktyva. Kiek ir kaip jie svarbūs Lietuvai?
„Sveikatos klausimuose sunku ieškoti nacionalinės specifikos – juk žmonės visose valstybėse serga labai įvairiomis ligomis. Manau, kad dauguma su sveikata susijusių klausimų, svarstomų EP Aplinkos komitete, yra svarbūs Lietuvai, nes sveikatos apsauga – ta sritis, kurios poveikį žmonės pajaučia labai greitai ir tiesiogiai. Šio pusmečio darbotvarkės klausimai svarbūs Lietuvai ne tiek dėl pačių teisės aktų turinio, kiek dėl jų priėmimo laiko. Lietuvai, pirmininkaujant ES Tarybai, tenka atsakingas vaidmuo suderinti visų ES valstybių interesus, svarstant vieną ar kitą teisės aktą. Sklandus ir greitas teisės aktų sveikatos srityje priėmimas rodytų ir Lietuvos pasirengimą, gebėjimą padėti Europos Sąjungai rasti sprendimus“, - pažymėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Daiva Červokienė