Fantastika! Seniai reikėjo Vytenio Andriukaičio naujovių!(5)

Šalies psichiatrams piktinantis naujais sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio reikalavimais, kuriuose numatyta visiems be išimčių teikiantiems psichiatrijos paslaugas suburti specialistų komandą (psichologo, socialinio darbuotojo, slaugytojo), dr. Aurelijus Veryga, priešingai, naujieną sutinka pakiliai.

„Fantastika! Seniai taip reikėjo! Ir ne tik psichiatrijoje – apskritai medicinoje reikalinga komanda. Lietuvoje veikia „atgyvenęs“ modelis – per daug visokių funkcijų ir pareigų užkrauta gydytojams. Gydytojas – dievas, slaugytoja – tarp dievų ir žemės, o visi kiti net neegzistuoja. Psichiatrijoje psichologai labai reikalingi – atlieka psichologinius tyrimus, diagnozuoja asmenybės sutrikimus ir pan. Tam reikia labai daug laiko ir netikiu, kad privačiai dirbantys psichiatrai psichologinius tyrimus atlieka patys. Aš pats dirbu privačioje įstaigoje ir visų pirma pacientą nusiunčiu pas psichologą. Juk negalima žmogui vien tik vaistus skirti. Ir apskritai neįsivaizduoju, kaip tada jie (kiti psichiatrai) dirba be komandos?! Juk būtina ir slaugytoja, kai reikia, pavyzdžiui, kraujo tyrimus atlikti.

Kita vertus psichologai apskritai per mažai dalyvauja mūsų medicinoje. Jie reikalingi ir neurologijoje, vaikų skyriuose, onkologijoje – ten, kur žmogus susiduria su lėtinėmis, nepagydomomis, mirtinomis ar neįgalumą sukeliančiomis ligomis. Juk reikia mokėti pacientui pasakyti, kad jo laukia mirtis ar jis nebematys, negalės vaikščioti. Neseniai susidūrėme su situacija vienoje gydymo įstaigoje, kai niekas iš medikų nežinojo, kaip bendrauti su mirštančiu vaiku.

Psichologas reikalingas ir patiems medikams. Juk medikai dažniausiai žudosi, lyginant su kitomis profesijomis, o psichiatrai – dažniausiai iš visų jų. Juk į mus paprastai kreipiasi depresija sergantys žmonės, kurie viską mato tik juodai ir blogai, tad reikia įsivaizduoti, ko psichiatras prisikrauna į save, jei per dieną tokių pacientų būna dešimt ar dvidešimt.

Psichologas turėtų padėti medikui susitvarkyti ir su jausmais, kylančiais šalia matant mirštantį pacientą, kuriam niekuo negalima padėti. Ypač jei tai, pavyzdžiui, dvejų metų vaikas. Arba gydytojai turėtų būti apmokomi atitinkamai reaguoti į tokias kritines situacijas, bet taip nėra. Tai galima suprasti ir iš tarp gydytojų sklandančių anekdotų.

Lietuvos sveikatos mokslų universitete pradėta dėstyti sveikatos psichologija, studentai turi užduotį – kalbinti gydytojus, kaip jie reaguoja į pacientų mirtis, kaip praneša apie jos grėsmę, bet gydytojai yra labai gynybiški. Studentus varo šalin, sako, kad tai per daug asmeniška, per daug intymu, todėl vieni iš jų, nebesusitvarkydami su slepiamais savo jausmais, pradeda gerti, kiti pasidaro šalti, abejingi, dar kiti juokauja apie tas situacijas, kurios visai nejuokingos.

Todėl ir pritariu, kad psichiatrijoje reikalingi psichologai, taip pat – ir socialiniai darbuotojai, kurie irgi yra gydymo dalis“.

Užrašė Ligita Sinušienė