Farmacijos įstatymo pataisos: didieji prieš mažuosius ar atvirkščiai?

Seimo Sveikatos reikalų ir Teisėsaugos komitetams patvirtinus galimas Farmacijos įstatymo pataisas subruzdo kai kurių vaistinių atstovai, su farmacija susijusių asociacijų vadovai, Lietuvos rinką analizuojančios institucijos. Labiausiai nerimaujama dėl vaistininkų padėjėjų – jiems gali tekti palikti darbus, nes jie nebegalės dirbti savarankiškai. Vaistinių vadovai gina savo specialistus ir įspėja dėl galimo vaistinių mažėjimo, ypač mažuose miestuose. Bet  valdžios institucijos ramina – duota pakankamai laiko persikvalifikuoti. Pokyčiais nesidžiaugia ir permainas sukėlusios didiesiems tinklams nepriklausančios vaistinės. Kam šie pokyčiai gali būti naudingi?..

Reklama

 Gerės paslaugų kokybė?

Sakoma, kad Farmacijos įstatymo pataisos, kurių patvirtinimo arba nepatvirtinimo laukia suinteresuotos pusės, parengtos reikalaujant ES direktyvai. Tačiau Lietuvos įstatymo projekte numatytų konkrečių reikalavimų ES direktyvoje nėra. Pataisų esmė – nuo 2016 metų vaistinėse dirbantys farmakotechnikai (t. y. vaistininko padėjėjai) galės dirbti tik prižiūrimi vaistininko, ir šis vaistininkas privalės fiziškai būti vaistinėje jų darbo metu.

Vaistininko profesinė kvalifikacija suteikiama įgyjant farmacijos studijų krypties universitetinį aukštojo mokslo diplomą, o vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) kvalifikaciją patvirtina diplomas, kad asmuo baigė neuniversitetinio lygmens farmacijos studijų programą. Pirmieji ruošiami Lietuvos sveikatos mokslų universitete, antrieji – Kauno kolegijoje.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Farmacijos departamento Vaistinių ir farmacijos specialistų skyriaus vedėja Miglė Domeikienė aiškino, kad ministerijos pasiūlytas įstatymo projektas turėtų pagerinti vaistinėje teikiamos farmacinės paslaugos kokybę, sumažinti galimų klaidų tikimybę. Taip turėtų įvykti todėl, kad vaistininkų padėjėjai jau nuo įstatymo įsigaliojimo teiks farmacinę paslaugą, parduos vaistus ir gamins ekstemporalius vaistus tik prižiūrimi vaistininko.

 Iki 2016 m. sausio 1 d. prievolės, kad visą vaistinės darbo laiką turi dirbti vaistininkas, nėra, todėl iki tada vaistinių paslaugų prieinamumas dėl specialistų trūkumo turėtų nekisti. Nuo 2016 m. visą vaistinės darbo laiką vaistinėje turės būti vaistininkas.

 „Manome, kad tai ganėtinai ilgas laikotarpis, kad specialistai spėtų įgyti reikalingą kvalifikaciją, o vaistinės suspėtų perorganizuoti savo veiklą taip, kad visą vaistinės darbo laiką vaistinėje būtų vaistininkas“, – teigė SAM atstovė.

 Lietuvoje vaistinių daugiau nei vidutiniškai ES

 SAM atstovė pateikė statistikos. Pagal ją iki praeitų metų pabaigos Lietuvoje vaistinių buvo 1496, vaistininkų – 2986, vaistininko padėjėjų – 1730.

 Kiekvienais metais Lietuvos sveikatos mokslų universitetas paruošia apie 150 vaistininkų, Kauno kolegija – 20 vaistininkų padėjėjų, tačiau jau nuo šiemet trejus metus trunkančius mokslus baigs dvigubai daugiau kolegijos absolventų.

 „Suprantama, kad kai kurioms vaistinėms gali kilti sunkumų nuo 2016 m. organizuoti veiklą taip, kad vaistininkas būtų vaistinėje visą jos darbo laiką. Tačiau vienai vaistinei Lietuvoje 2011 metais teko 2495 gyventojai, o ES vidurkis vienai vaistinei yra 3200 gyventojų“, – aiškino M. Domeikienė.

 Bijo likti be darbo

 „Vakarų Lietuvos medicinoje“ jau buvo skelbta, kad didelė grupė šalies farmacijos specialistų – farmakotechnikų - kreipėsi į Lietuvos Respublikos prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydami užkirsti kelią numatomoms priimti Farmacijos įstatymo pataisoms.

 Vaistininkų padėjėjai baiminasi, kad įstatymo pataisos juos išstumtų į gatvę, paliktų bedarbiais, o provincija liktų be šios srities specialistų, nes universitetinį išsilavinimą turintys farmacininkai į rajonus nevažiuoja, vyksta dirbti į užsienį arba pasilieka didžiuosiuose miestuose.

 „Iš Kauno į Tauragę atvažiavau prieš 33 metus, anais laikais turėjome važiuoti ten, kur skirdavo. Sukaupusi daug profesinės patirties, 20 metų dirbau centrinėje vaistinėje, kurioje dalis vaistų buvo ir gaminama. Dabartinėje darbovietėje, atrodo, manimi irgi patenkinti. Baisu, kad dėl planuojamų priimti Farmacijos įstatymo pataisų man nebus galima dirbti savarankiškai, šalia turės būti vaistininkas, turintis universitetinį išsilavinimą. Tiek metų galėjome dirbti savarankiškai, nieko blogo nepadarėme, o dabar nebegalime!?“, – minėtame rašinyje cituota kartu su  kitais Tauragėje dirbančiais farmakotechnikais kreipimąsi prezidentei pasirašiusi „Eurovaistinėje“ dirbanti Rita Regina Laugalienė.

 Panašių nuogąstavimų „Vakarų Lietuvos medicinai“ pateikė ir vaistinių tinklų atstovai.

„Farmakotechnikų išsilavinimas Lietuvoje yra vienas geriausių ES, nėra jokių nusiskundimų ar įrodymų, kad farmakotechnikai netinkamai atlieka savo funkcijas. Akivaizdu, kad papildomi ribojimai šioje srityje nėra reikalingi. Juolab, ES teisė nereglamentuoja farmakotechnikų veiklos, tai paliekama apsispręsti pačioms valstybėms“, – teigia „Eurovaistinės“ valdybos pirmininkė Raimonda Kižienė.

„Gintarinės vaistinės“  Rinkodaros skyriaus vadovė Linata Dvareckienė taip pat įsitikinusi, kad Lietuvoje farmakotechnikų paruošimo lygis yra ganėtinai aukštas, o farmacinę veiklą prižiūrinčios institucijos per pastaruosiuos metus skundų dėl farmacinės veiklos pažeidimų farmakotechnikų atžvilgiu gavo mažiau negu dėl provizorių darbo.

„Tad jeigu įstatymas būtų priimtas taip, kaip siūloma dabar, ir įsigaliotų nedelsiant, nenumatant jokio pereinamojo laikotarpio, tuomet tikėtina, kad dalis vaistinių užsidarytų dėl darbuotojų stygiaus, kadangi vaistininkų nepakaktų, nes dabar farmakotechnikai sudaro apie 40 proc. visų farmacijos specialistų, dirbančių vaistinėse. Taip pat kaimuose ir mažuose miesteliuose užsidarytų dauguma vaistinių, o ten, kur neužsidarinėtų vaistinės, miestuose, dėl darbuotojų stygiaus būtų mažinamas vaistinių kasų skaičius, o tai didintų eiles. Kitas trūkumas – dėl vaistininkų stygiaus didėtų jų darbo užmokestis, nedidėjant darbo efektyvumui, ir  neatmestina, kad bijodamos nuostolių dėl darbuotojų kaštų didėjimo, vaistinės būtų priverstos didinti ir kainas“, – dėstė  L. Dvareckienė.

Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktorė Jūratė Kulberkienė, be kita ko, pastebėjo, kad Farmacijos įstatymo rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, jog šiuo metu Lietuvoje yra 42 vaistinės, kuriose dirba tik farmakotechnikai.

 „Problematiškiausia, kad šios vaistinės yra kaimo vietovėse. Tuomet išeitų, kad prieinamumas įsigyti vaistų kaimo gyventojams pablogėtų“, – mano J. Kulberkienė.

Vieną korupcinį įstatymą keičia kitas?

J. Kulberkienė „Vakarų Lietuvos medicinai“ paaiškino, kad įstatymo pataisų vajus gimė po vaistinių asociacijos „Provifarma“ kreipimosi į Europos Komisiją dėl Farmacijos įstatymo prieštarų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoms dėl profesnių kvalifikacijų pripažinimo. Asociacija „Provifarma“ vienija apie 40 vaistinių, kurios nepriklauso didiesiems vaistinių tinklams, ir jose dirba farmacininkai.

Asociacijos „Provifarma“ vadovas Žilvinas Macijauskas, taip pat dirbantis ir Tauragės vaistinėje „Migdulė“, įsitikinęs, kad dabar galiojančios Farmacijos įstatymo nuostatos, susijusios su farmacininkų ir farmakotechnikų darbu vaistinėse, prieštarauja minėtoms ES direktyvoms.

Tauragės vaistinėje „Migdulė“, įsitikinęs, kad dabar galiojančios Farmacijos įstatymo nuostatos, susijusios su farmacininkų ir farmakotechnikų darbu vaistinėse, prieštarauja minėtoms ES direktyvoms.

„Tai patvirtino ir Europos Komisijos generalinis direktorius Jonathan Faull, nustatydamas trijų mėnesių terminą pažeidimui panaikinti. Direktyvos tikslas yra užtikrinti aukšto lygio paslaugų kokybę. Praėjo metai ir 4 mėnesiai, o Seimas net nesiruošia naikinti šio pažeidimo. Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktas įstatymo projektas panaikina 76 straipsnio 5 dalį, sukurdamas tą patį pažeidimą kitu straipsnio numeriu. Teisinis reguliavimas nesikeičia, nes realios vaistininko padėjėjo priežiūros iki 2016 metų nėra nei dabartiniame Farmacijos įstatyme, nei numatoma projekte. Mano manymu, vieną korupcinį įstatymą keičia kitas korupcinis įstatymas, – teigia Ž. Macijauskas. – Dabartinis projektas tik galutinai sunaikins vaistines ir vaistininkus Lietuvoje, paversdamas vaistines parduotuvėmis, o vaistininkus – maximos pardavėjais“. „Maximos pardavėjus“ pašnekovas jo citatoje nurodė rašyti be kabučių, nes tai esą jau yra tapę bendriniu žodžiu.

Ž. Macijauskas stebisi, apie kokią ekonominę situaciją galima kalbėti, jei yra priimami korupciniai įstatymai. Jis mano, kad jeigu būtų įgyvendinami direktyvos reikalavimai, būtų užtikrinta aukštesnės kokybės farmacinė paslauga, pacientas galėtų gauti vaistininko konsultaciją nedelsiant, atsirastų viltis vaistinėms grąžinti tikrąsias jų funkcijas.

„Kaip negalima įsivaizduoti gydymo įstaigos be gydytojo, taip negalima įsivaizduoti vaistinės be vaistininko“, – dėstė Ž. Macijauskas. 

Atstovaudamas savo vadovaujamai asociacijai Ž. Macijauskas tikino, kad vaistininkai laukia direktyvos įgyvendinimo, nors maža vilčių, kad be Europos Teisingumo Teismo sprendimo pavyks išspręsti šį klausimą.

 Kuo iš tikrųjų grasina įstatymo pataisos ir kas gali iš jų gauti nors kokios naudos – kitą savaitę straipsnyje „Susirūpinimas vaistininkų padėjėjais yra blefas?“

 Zita Voitiulevičiūtė