Farmacijos kompanijų ateities perspektyvos

 Farmacijos rinka keičiasi žaibišku greičiu: inovatyvūs moksliniai tyrimai, šiuolaikinės technologijos, pasikeitusios darbo kryptys formuoja naujas farmacijos kompanijų veiklos kryptis. Pasaulio ekspertai, didžiųjų farmacijos kompanijų direktoriai ir Lietuvoje veikiančių atstovybių vadovai jau dabar pateikia gaires, kaip jau visai netrukus veiks farmacijos kompanijos.

Originalūs ir „firminiai generiniai” vaistai

Harvardo verslo mokyklos profesorius Sunil Gupta savo publikacijoje apie farmacijos kompanijų ateities perspektyvas teigia, kad farmacijos įmonės jau daugelį dešimtmečių vykdo savo veiklą panašia kryptimi kaip iki šiol, tačiau reikšmingi pokyčiai, tokie kaip, valdžios reglamentai, pasikeitusios rinkos sąlygos ir naujos technologijos pramonėje nulems, kad farmacijos kompanijos bus priverstos ieškoti naujų verslo modelių ir praktikos. Anot Sunil Gupta, ateityje vis svarbesnis vaidmuo teks generiniams vaistams. Rekordiškai daug vaistų patentų per kelerius ateinančius metus turėtų nustoti galioti ir tada įvairios farmacijos kompanijos galės imtis vaistų gamybos, kurių sudėtis bus beveik analogiška originalams, tai sudarys sąlygas vaistų kainas sumažinti beveik 85 proc. Farmacijos kompanijos, norėdamos išlikti rinkoje, imsis tam tikrų veiksmų. Vienas iš jų bus „firminiai generiniai vaistai”, tai reiškia, kad originalaus vaisto kūrėja pati kurs generinius vaistus ir pardavinės juos mažesne kaina nei originalas, tačiau didesne nei kitų firmų generiniai vaistai. Farmacijos kompanija stengsis stiprinti savo prekės ženklo galią lygiai taip kaip dabar elgiasi muilą gaminanti kompanija „Dove” arba kompiuterius pardavinėjanti „Apple”. Augančiose rinkose stipraus generinių vaistų prekės ženklas leis užtikrinti, kad pirkėjai rinksis būtent „firminį” vaistą ir už jį mokės daugiau.

Prof. Sunil Gupta taip pat prognozuoja, kad spartus augimas besivystančiose rinkose farmacijos pramonei yra tarsi vilties švyturys. Iki 2015 m. Indijos vaistų rinkoje tikimasi gauti 20 milijardų dolerių pelno. Kinija šioje srityje gali augti netgi sparčiau. Vaistus gaminančių įmonių tradicinis požiūris: sukurti vaistus Vakaruose ir tada plėsti jų rinką į Rytus ateityje gali nepasiteisinti dėl keleto priežasčių. Pirma, besivystančiose šalyse kaina taps lemiančiu veiksniu įsigyjant vaistą, tad labiausiai tokiose šalyse apsimokės pardavinėti stipriu prekės ženklu pažymėtus generinius vaistus, kurių kaina bus mažesnė nei tos kompanijos sukurtų originalų. Antra, Vakarų šalyse sukurti vaistai ne visada tinka Rytuose gyvenantiems žmonėms. Profesorius savo moksliniame straipsnyje teigia, kad nauji pasiekimai genomikos srityje atvers galimybes asmeninės medicinos erai. Asmeninė medicina ir tikslinės terapijos gali žymiai padidinti naujų vaistų veiksmingumą konkrečiai pacientų grupei. Vaistai, kurie, atlikus klinikinius tyrimus buvo laikomi neveiksmingais, ateityje galės būti sėkmingai skiriami tam tikrai pacientų grupei gydyti. Minėti veiksniai privers farmacijos kompanijas keisti savo ekonominį modelį ir labiau specializuotis rinkoje. Kai kurie ekspertai teigia, kad ši specializacija gali priversti įmones tolti nuo savo vertikalios struktūros ir sutelkti dėmesį į kelias pagrindines sritis, pavyzdžiui, vaistų kūrimą arba plėtrą. Besikeičianti rinka taip pat paragins farmacijos kompanijas daugiau

dėmesio skirti  diagnostikai.

Šeši iššūkiai farmacijos kompanijoms

Farmacijos kompanijos „Novartis“ vaistų kokybės kontrolės analitikas Brian O’Riordan savo straipsnyje „Šeši iššūkiai farmacijos kompanijoms” pritaria prof. Sunil Gupta minčiai, kad farmacijos kompanijos vis aktyviau savo veiklą plės besivystančiose rinkose. „GlaxoSmithKline” turi ambicingų planų šioje srityje, nes būtent tose rinkose augimas per ateinančius 10-20 metų bus sparčiausias. Ši kompanija 2010 m. įkūrė „Besivystančių šalių rinkos asociaciją”, kuri stengiasi didinti vakcinų skaičių tose šalyse ir taip mažinti žmonių mirštamumą ir auginti ekonomiką, numatant tose šalyse ekonomiškai efektyviau gaminti vaistus. Anot Brian O’Riordan, ateityje farmacijos kompanijos sieks pacientams suteikti daugiau galios, kad jie turėtų daugiau teisių patys pasirinkti vaistą. Farmacijos kompanijos ateityje susidurs su finansiniais apribojimais marketingui, tad nebegalės švaistyti lėšų, privalės jas naudoti tikslingiau ir atsakingiau. Be to, keisis farmacijos kompanijų santykis su gydytojais. 2011 m. birželio mėn. farmacijos kompanija „AstraZeneca” paskelbė, kad neberems gydytojų, kurie vyksta į konferencijas. Tai atsilieps šios kompanijos vaistų pardavimams, tačiau kompanija deklaruoja, kad savo veiklą vykdys, naudodama kitas priemones. Galiausiai Brian O’Riordan teigia, kad farmacijos kompanijų veikloje skaitmeninės technologijos bus paklausesnės. Jau dabar atsiranda kompanijų, kurios vis aktyviau keliasi į internetą, savo veikloje taiko socialinės komunikacijos priemones (naudojasi „Facebook”, „Youtube” ir kt.). Skaitmeninės technologijos leis farmacijos kompanijai betarpiškai bendrauti su tikslinėmis auditorijomis, labiau jas pažinti.

Farmacijos kompanija „KRKA“ neplanuoja plėsti veiklos į besivystančias šalis

UAB „KRKA Lietuva“ vadovas Liudvikas Lukošaitis tvirtina, kad pasaulinės farmacijos pramonės plėtojimosi perspektyvos lemia ir farmacijos plėtrą Lietuvoje. „Ne visi dėsniai ir ypatybės turi vienodą reikšmę, kai kurios vaistų grupės, plačiai vartojamos pasaulyje, dar tik skinasi kelią pas Lietuvos gydytojus ir pacientus“, - sakė L. Lukošaitis. Jo manymu, farmacijos kompanija „KRKA“ ir jos dukterinė įmonė UAB „KRKA Lietuva“ daugiausia dėmesio šiandien ir netolimoje ateityje skirs vaistams, kuriuos pacientams skiria bendrosios praktikos gydytojai. Tai vaistai, skirti širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto bei nervų ligų gydymui ir profilaktikai. „Mano žiniomis, farmacijos kompanija „KRKA“ neplanuoja plėsti veiklos į besivystančias šalis. Tiek Kinijoje, tiek Indijoje, tiek Pietų Amerikoje yra labai stipri vietinė generinių vaistų pramonė, tad konkuruoti europietiškų vaistų gamintojui būtų ypač sudėtinga. Slovėnijoje pagamintų vaistų kokybė gal ir aukštesnė, tačiau gamybos kaštai didesni (ypač darbo jėgos). Vaistų rinkodara tolimose šalyse taip pat žymiai sudėtingesnė dėl kultūrinių ir mentaliteto skirtumų. Priešingai „besivystančių rinkų“ perspektyvai, „KRKA“ vis daugiau vaistų tiekia į Vakarų Europos šalis (Vokietiją, Prancūziją, Portugaliją, Jungtinę Karalystę), kur žinoma ir vertinama Europos gamintojų produkcija“, - „KRKA“ ateities perspektyvas komentavo kompanijos atstovybės vadovas Lietuvoje Liudvikas Lukošaitis. Vykdant veiklą besivystančiose šalyse sunkumų labai daug. Kaip vieną didžiausių iššūkių UAB „KRKA Lietuva“ vadovas įvardija – tiekėjų bei verslo partnerių patikimumą ir bendrų verslo standartų supratimą. Produktų logistikos bei verslo kelionių kaštai taip pat labai reikšmingi vidutinio dydžio kompanijai. Žinoma, perkėlus vaistų gamybą ir realizaciją į besivystančias šalis, pastebimi ir privalumai: rinkos

dydis, nedideli gamybos kaštai. „Rinkos dydis ir gyventojų perkamosios galios augimas vilioja didžiuosius pasaulio vaistų gamintojus, tačiau gamybos kaštai auga kartu su šalies gerbūviu“, - sako Liudvikas Lukošaitis.

Kalbant apie šiuolaikinių technologijų panaudojimą plėtojant farmacijos kompanijų veiklą, UAB „KRKA Lietuva“ vadovas atvirauja, kad ši kompanija naudoja dar palyginti nedaug skaitmeninės komunikacijos priemonių savo darbe. „Medicinos atstovų veikla jau keičiasi. Įstatymu numatyti medicinos atstovų veiklos apribojimai, lankant gydytojus, mus skatina apgalvoti ir įgyvendinti daugiau nuotolinės komunikacijos. Pastaraisiais metais dauguma Lietuvos medikų savo darbo vietose turi kompiuterius, todėl elektroninės komunikacijos priemonės padeda sutaupyti pinigų ir laiko. Deja, šios priemonės turi ir trūkumų. Jos netinkamos tais atvejais, kai gydytojas nesinaudoja kompiuteriu darbe; šių informavimo kanalų paveikumas nė iš tolo nesulyginamas su asmeniniu pokalbiu. Juk daugeliui gydytojų kontaktas ir bendravimas su mėgiamu medicinos atstovu yra ne mažiau svarbus nei informacija apie vaistus, kurią jis gauna kitais kanalais. Įgyvendinus elektroninę komunikaciją mūsų darbuotojai tiesiog prarastų darbą ir pajamų šaltinį, taigi, stengsimės išlikti „konservatyvūs““, - technologijų panaudojimo niuansus komentavo UAB „KRKA Lietuva“ vadovas.

Užsienio analitikų teigimu, ateityje farmacijos kompanijos skirs dar daugiau dėmesio galutiniam vaistų vartotojui, t.y. pacientui. Pasak L. Lukošaičio, farmacijos kompanijos bendravimas su pacientais labiausiai paplitęs tose medicinos srityse, kur gydymo kurso kaina yra ypač aukšta, kiekvieno paciento lojalumas tuomet pasidaro reikšmingas vaistus gaminančiai įmonei. Tiesioginė komunikacija su pacientais, naudojant žiniasklaidos priemones, įprasta šalyse, kur leidžiama receptinių vaistų reklama (pvz., JAV). Europos Sąjungoje receptinių vaistų reklama tiesiogiai pacientams uždrausta. „Kol kas sudėtinga įsivaizduoti dialogą su hipertenzija sergančiais žmonėmis, kurių Lietuvoje yra keli šimtai tūkstančių. Mes matome prasmę sveikatos stiprinimo veikloje. Tai yra bendravimas su nesergančiais žmonėmis apie ligų rizikos veiksnius, gyvenimo būdo korekciją. Mes skatiname žmones ateiti pas gydytojus pasitikrinti sveikatos, išsiaiškinti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius ir laiku imtis priemonių ligoms išvengti“, - kalbėjo UAB „KRKA Lietuva“ vadovas.

„Bayer“ investuoja į mokslą ir tyrimus, 2011 m. tam skyrė 1,556 milijardo eurų

 Farmacijos kompanijos „Bayer“ generalinis direktorius Anti Sainast paprašytas pakomentuoti farmacijos kompanijų ateities perspektyvas, teigė, jog „Bayer“ ateityje daugiausia dėmesio skirs inovacijoms. „Mes toliau investuosime į mokslinius tyrimus ir plėtrą, tiek vykdydami juos patys, tiek kartu su partneriais“, - sakė Anti Sainast pridurdamas, kad kompanija yra viena iš lyderių plėtojant veiklą besivystančiose rinkose. Pasak jo, farmacijos kompanijų, tarp jų ir „Bayer“, metinis pajamų augimas besivystančiose rinkose turėtų išlikti dviženklis iki 2020-ųjų. „Mūsų laukia keletas iššūkių norint patekti į šias rinkas: turime užtikrinti naujų vaistų prieinamumą dideliam žmonių skaičiui, taikyti veiksmingas kainodaros strategijas, pasiūlyti tinkamą produktų portfelį, apsaugoti intelektinę nuosavybę. Plečiantis geografinėms teritorijoms, kartais nepakanka Europoje dirbančių žmonių pajėgumų. Todėl praėjusiais metais „Bayer“ pasamdė 1000 naujų darbuotojų Kinijoje. Kadangi besivystančios šalys vystosi labai sparčiai, o išsilavinimo ir mokslo lygis nuolat kyla, šiuose regionuose kompanija steigia mokslo ir tyrimų centrus“, - teigė „Bayer“ generalinis direktorius. Anti Sainast paminėjo, kad

„Bayer“ šiuo metu daug investuoja į mokslą ir tyrimus farmacijos segmente: 2011 m. kompanija tam skyrė 1,556 milijardo eurų, kitaip tariant, net 15,6 proc. visų farmacinių produktų pardavimų. „Bayer HealthCare“ mokslo ir tyrimų centruose dirba 7700 žmonių. Vaistų kūrimas šiuo metu sutelktas į kardiologinių, onkologinių, ginekologinių ir hematologinių ligų gydymą.

„Mūsų kompanija aktyviai išnaudoja interneto galimybes komunikacijai su vartotojais. Tačiau socialinės komunikacijos priemonių („Facebook“, „Twitter“ ir pan.) naudojimas dėl griežtai reglamentuotos darbo aplinkos yra sudėtingas visoms farmacijos kompanijoms. Mes nuolat ieškome technologinių sprendimų, kaip atsakingai ir patikimai informuoti sveikatos specialistus apie medicinos naujoves. Kai kuriose srityse naudojame „iPad“ planšetinius kompiuterius. Kita vertus, būtina įvertinti, ar gydytojai, slaugės ir vaistininkai yra pasirengę priimti technologinę naujovę.  Dažnai perduodant informaciją pagrindinį vaidmenį lemia žmogiškasis faktorius“, - moderniųjų technologijų panaudojimo ypatybes komentavo Anti Sainast. „Bayer“ generalinis direktorius taip pat paminėjo, kad pastaraisiais metais pacientai įgyja vis daugiau žinių apie ligas ir jų gydymą - medicininės informacijos gausu internete. Dėl šios priežasties kompanija stengsis ateityje suteikti visuomenei dar daugiau tikslios ir patikimos informacijos, tačiau sveikatos priežiūros specialistai išliks pagrindiniai partneriai ir sprendimų priėmėjai gydant pacientus besivystančiose rinkose.

Besivystančiose rinkose „Sanofi-Aventis Lietuva” dėmesį skirs diabetui, vakcinoms, plataus vartojimo ir inovaciniams sveikatos produktams bei veterinarijai

 „Sanofi-Aventis Lietuva” Baltijos šalių verslo strategijos ir vystymo direktorės Jūros Smilgaitės komentaras apie šios farmacijos kompanijos darbo kryptis ateityje – tiesus ir aiškus. „Mūsų misija – puoselėti viso pasaulio žmonių sveikatą, pasitelkiant pažangius mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą tarptautiniu lygiu. „Sanofi“ augimo pagrindas – itin produktyvūs ir pažangūs moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra. Daugiau kaip 20-yje tyrimų centrų trijuose žemynuose pažangius vaistus kuria apie 11 000 mokslininkų. Jau nustatytos tam tikros mūsų kompanijos augimo platformos besivystančiose rinkose. Dėmesys bus skiriamas diabetui, vakcinoms, plataus vartojimo ir inovaciniams sveikatos produktams bei veterinarijai. Lietuvoje mūsų pagrindinės veiklos sritys taip pat yra diabetas, vakcinos, onkologija, neurologija, kardiologija, o įsigijus „Genzyme“ kompaniją – ir retos ligos“, - sakė „Sanofi-Aventis Lietuva” Baltijos šalių verslo strategijos ir vystymo direktorė. Ši pasaulinė kompanija jau veikia tiek tradicinėse, tiek ir besivystančiose rinkose, pavyzdžiui, Afrikoje kompanija veikia jau daugiau nei 40 metų ir šiuo metu yra pirmaujanti farmacijos kompanija šiame žemyne. Afrikoje dirba 4400 darbuotojų ir beveik 60 proc. vaistų yra pagaminami vietoje, nes žemyne veikia 7 gamyklos (Alžyre, Tunise, Maroke, Egipte, Senegale ir Pietų Afrikos Respublikoje). „Per pastaruosius 5 metus „Sanofi“ investavo Afrikoje 80 mln. eurų ir per artimiausius 5 metus planuoja dar investuoti apie 120 mln. eurų. Kompanija toliau plėtoja naujų produktų linijas, pavyzdžiui, tuberkuliozės – Pietų Afrikoje, antibiotikų – Tunise, injekcinių vaistų – Egipte, vaistų nuo maliarijos – Maroke“, - teigė Jūra Smilgaitė.

Pasak „Sanofi-Aventis Lietuva” atstovės, visa šios farmacijos kompanijos veikla yra nukreipta į pacientus, kompanija ir ateityje darys viską, kad būtų patenkinti visi jų poreikiai. Kalbant apie ateities perspektyvas, ši kompanija planuoja plėstis ne tik tiekdama naujus vaistus, bet ir siūlydama kitus sprendimus bei

paslaugas sveikatos apsaugos srityje. Taip pat ieškoma būdų, kaip tobulinti lėtinėmis ligomis sergančių pacientų stebėjimą bei anksti nustatyti potencialiai grėsmingus būklės pokyčius. „Norint įgyvendinti šį tikslą, bandoma pasitelkti įvairias šiuolaikines technologijas bei naujausius išradimus. Pavyzdžiui, mūsų kompanija bendradarbiaudama su „AgaMatrix“ sukūrė mobiliojo telefono priedą „iBGStar®“, skirtą insulinu gydomų pacientų kraujo cukraus kiekiui stebėti“, - apie naujausių technologijų panaudojimą veikloje pasakojo „Sanofi-Aventis Lietuva” Baltijos šalių verslo strategijos ir vystymo direktorė.

„AstraZeneca“ ketina išnaudoti besivystančių rinkų potencialą

Lietuvoje veikiančios farmacijos kompanijos „AstraZeneca“ atstovybės vadovas Tadas Vizgirda aiškino, kad kompanija gamina kokybiškus vaistus ir veikia įvairiose šalyse, tarp jų besivystančiose. Besivystantiems regionams kompanija, kaip ir kitos, planuoja ateityje skirti vis daugiau dėmesio bei investicijų. „Tose šalyse potencialas – didžiulis, tačiau reikalingos nemažos investicijos, kad būtų galima vaistais aprūpinti visą regioną. Farmacijos kompanijos šiuo metu taupo, tai ypač jaučia inovacinės kompanijos“, - mintimis dalijosi Tadas Vizgirda. „AstraZeneca“ atstovybės vadovas tvirtino, kad jų kompanija daug dėmesio skiria technologijoms ir stengiasi savo veikloje jų panaudoti kuo daugiau. „Mes esame lyderiai tarp savo konkurentų, nes skiriame daug dėmesio pacientams, mokome juos kaip sveikai gyventi ir kaip tinkamai gydytis“, - kalbėjo T. Vizgirda.

Akivaizdu, kad farmacijos kompanijos bėgant laikui nesiruošia pasiduoti stagnacijai, o plėsdamos savo veiklą į besivystančias šalis stengsis užimti vis didesnę rinkos dalį, investuodamos į originalių ir generinių vaistų kūrimą, prekės ženklo stiprinimą ir specializaciją. Milžiniškos investicijos leis bent jau iš dalies sumažinti vaistų kainas, tačiau panašu, kad tik kuriam laikui, nes ekonomikos augimas tose šalyse didins gamybos kaštus. Moderniosios technologijos jau dabar plačiai naudojamos vaistus gaminančių kompanijų veikloje, ypač atliekant mokslinius tyrimus, tačiau dėl griežtų teisinių reglamentavimų kai kurios priemonės, tokios kaip socialinė komunikacija, mobiliosios aplikacijos ir kt., kol kas dar nėra visiškai išnaudotos. Farmacijos kompanijų atstovai beveik vienbalsiai tvirtina, kad ateityje daugiau dėmesio skirs pacientams kokybiškai informuodami juos apie ligas, tinkamą jų gydymą, sveiką gyvenseną, laiku atliekamą ligų diagnostiką.

Inga Lebrikaitė