Fekalijų transplantacija kapsulėmis – geriau nei kolonoskopija(2)

Tai, ką pašalina žmogaus organizmas, ilgai buvo suprantama kaip tai, kas jam nereikalinga. Bet naujas tyrimas tik patvirtino, kad ir išmatos gali būti pritaikytos gydymui, – rašo time.com.

Reklama

Sveiko žmogaus organizme esantys mikrobai sudaro iki 3 proc. visos žmogaus masės: mikroorganizmų ląstelių yra netgi daugiau nei paties žmogaus ląstelių. Senokai įrodyta, kad jie padeda virškinti, dalyvauja susiformuojant imunitetui ir saugo žmogaus organizmą nuo patogeninių mikroorganizmų. Tačiau išmatų transplantacija yra gana nauja sritis, susijusi su mikrobioma.

Clostridium difficile bakterija sveiko žmogaus žarnyno mikrofloroje sudaro vos 0,01– 0,001 proc., tačiau, vartojant antibiotikus, ji gali tapti vyraujančiąja. Pagrindinis C. difficile infekcijos simptomas – viduriavimas vandeningomis išmatomis. Nors išraiška gali būti labai įvairi: nuo simptomų nebuvimo iki sunkios žaibines ligos ir toksinio žarnos išsiplėtimo. Galimas gydymas antibiotikais, toksiną surišančiomis medžiagomis, atliekant fekalinę, bakterinę žarnyno transplantaciją.

„The Journal of the American Medical Association“ (JAMA) neseniai buvo publikuota studija, įrodžiusi, kad fekalinė masė, sudėta į kapsulę, veikia ne prasčiau nei kolonoskopijos metu transplantuojamos išmatos. Šie abu metodai sumažina Clostridium difficile sukelto žarnyno uždegimo pasikartojimo riziką daugiau nei 90 procentų. Kapsulės pranašumas akivaizdus: juk paprasčiau praryti „vaistą“ nei pasiryžti invazinei procedūrai su narkoze. Žinoma, C. difficile sukeltas žarnyno uždegimas pirmiausia yra gydomas antibiotikais, bet 10-30 proc. atvejų infekcija atsinaujina.

„Didžiausias klausimas šioje srityje ilgą laiką buvo tai, kaip geriausia atlikti transplantaciją. Manau, studija parodė, kad kapsulės vartojimas yra tas kelias, kurį turėtume pasirinkti taikydami mikrobiomos terapiją“, – komentavo gydytojas gastroenterologas Dina Kao (The University of Alberta in Canada).

Visiems 116 pacientų, dalyvavusių tyrime, C. difficile kolitas jau buvo pasikartojęs bent tris kartus. Atsitiktine tvarka vieniems pacientams atlikta kolonoskopija, kiti gavo išgerti 40 kapsulių per 30-60 minučių. Po 12 savaičių buvo įvertinti pasiekti rezultatai. 90 proc. dalyvių (iš abiejų grupių) neturėjo jokių infekcijos požymių.

„Remdamasi šia studija, teikčiau pirmenybę kapsulėms. Ir jei tokio gydymo reikėtų man pačiai ar mano artimiesiems, džiaugčiausi galimybe tokiu būdu išvengti kolonoskopijos. Be to, juk dauguma pacientų, kuriems kartojasi ši infekcija, yra vyresnio amžiaus, turintys gretutinių ligų, tad invazinės procedūros jiems kelia daugiau rizikos“, – sakė profesorė Preeti Malani (The University of Michigan).

Žinoma, reikia atlikti daugiau tyrimų. Pirma, kad būtų patvirtinti dabar gauti rezultatai. Antra, kad būtų geriau suprastas transplantato veikimas. Ankstesnės studijos parodė, kad persodintos sterilizuotos išmatos taip pat davė teigiamų rezultatų. Tad kilo klausimų, galbūt naudos duoda ne tik gerosios žarnyno bakterijos. O jeigu ir jos, tuomet kurios yra naudingiausios. Dėl šių atsakymų trūkumo Amerikos maisto ir vaistų administracija (The Food and Drug Administration, FDA) dar nepatvirtino fekalinės masės transplantacijos metodo, tačiau suteikia teisę gydytojams prašyti paciento sutikimo šiam gydymui, kai kiti metodai neveiksmingi.