Finansavimo negavusios gydymo įstaigos sėkmingai išrašinėja e. receptą

Lietuvoje jau beveik tris mėnesius veikia viena pagrindinių e. sveikatos sistemos dalių – elektroninis receptas (e. receptas). Nors tai yra reikšminga ir popierizmą bei klaidų tikimybę mažinanti sistemos dalis, taip pat palengvinanti vaistų skyrimą ir įsigijimą, tačiau sveikatos priežiūros specialistų nuomonės apie e. receptą labai skirtingos. Vieni tai laiko papildomu darbu ir priima nenoriai, tačiau yra gydytojų (ir gydymo įstaigų), kurios šią naujovę vertina labai palankiai, nors e. sveikatos projektuose nedalyvavo.

Reklama

69 proc. visų gydymo įstaigų Lietuvoje nedalyvauja e. sveikatos projektuose. Šios gydymo įstaigos savarankiškai ieško būdų pacientams paskirti e. receptą, nes nori nuo pradžių įsitraukti į bendrą e. sveikatos kūrimo procesą. Noras pateisinti pacientų lūkesčius, tikslumo, paslaugų kokybės siekimas ir naujovių ieškojimas lemia tai, kad elektroninius sprendimus tenka inicijuoti savomis lėšomis.

Viena iš tokių įstaigų yra UAB „Medgintras". Gydymo įstaiga nedalyvavo e. sveikatos projektuose, tačiau receptus nuo šių metų pradžios išduoda elektroniniu būdu. Čia dirbanti gydytoja Simona Neliubšienė teigia, kad darbas  kompiuteriu gydytojams nėra svetimas: elektroninio sveikatos įrašo sistema FOXUS šios įstaigos gydytojai naudojasi jau 5 metus. Taip pat kompiuteris negąsdina ir jos kolegų. Prisipažįsta, jog pradžioje kilęs nerimas buvo daugiau suformuotas žiniasklaidos, tačiau pradėjus naudoti e. receptą suprato, kaip tai paprasta ir greita.

„Tai daug paprasčiau ir recepto duomenys tikslesni. Nė viena vaistinė nesikreipė, jog patikslinčiau vaisto skyrimo dozę. Programoje pasidarau savo dažniausiai skiriamų vaistų ruošinius – tuomet vaistą išrašyti tetrunka keliolika sekundžių“, sako gydytoja ir priduria, kad šiuo klausimu jaučiamas visuomenės informavimo trūkumas. Retas pacientas paprašo išrašyti e. receptą, tačiau pasiūlius tokį paskirti – sutinka.

Tai pastebi ir FOXUS programos kūrėjai – tiek pacientams, tiek gydytojams reikia laiko priprasti prie naujovių, tačiau neabejoja e.sSveikatos perspektyva. Tobulindami e. receptą, jie sutelkė dėmesį į greitą ir tikslų jo išrašymą, patogų gydytojams, tiek vaistininkams.

„E.recepto integraciją įvykdėme per labai trumpą laiką ir suteikėme galimybę skirti vaistus naudojantis receptų ruošiniais, automatiniu vaisto vartojimo, dozių skaičiavimu. Šiuo metu taip pat testuojame vaistų tarpusavio sąveikų modulį“, – sako projekto vadovas V. Kasparavičius. Kūrėjai atvirauja – planuose kelių receptų pasirašymas vienu elektroniniu parašu, tai turėtų dar labiau pagreitinti e. recepto skyrimą.

Apie teigiamą e. Recepto reikšmę pacientams ir sveikatos priežiūros specialistams atsiliepia ir „Eurovaistinė" valdybos pirmininkė I. Damulienė: „Manome, kad elektroninio recepto sistema patogesnė ne tik pacientams, bet ir sveikatos priežiūros specialistams. Kadangi kasdien aptarnaujame daugiau nei 30 tūkstančių receptų, o per mėnesį fiksuojame net 1,5 mln. klientų apsilankymų, šios sistemos efektyvumas mums itin svarbus.“.  Šio tinklo vaistinėse jau apsilankė apie 100 klientų su elektroniniais receptais.

E.sveikatos projektas, pradėtas didžiosiose gydymo įstaigose, siekia efektyvinti bendrą medicinos sektoriaus veiklą Lietuvoje. Tačiau nereikia būti didele ligonine ar regioniniu gydymo centru, jog pasinaudotume naujovėmis. Smulkesnės gydymo įstaigos lengviau priima pokyčius ir adaptuojasi greičiau, o tai padeda suteikti kokybiškesnes paslaugas pacientams.