Finansinę nelygybę tarp Klaipėdos ligoninių gali panaikinti tik jų sujungimas?(4)
Jei uostamiestis vietoj keturių turėtų dvi ligonines, milijonų pakaktų visoms – ne vien naujiems Respublikinės Klaipėdos ligoninės korpusams. Taip tvirtina sveikatos politikai, komentuodami statybas uostamiesčio S. Nėries gatvėje. O šiuo metu egzistuojanti nelygybė – vienos net būtinam remontui lėšų neturi, o kitos esą švaisto valstybės lėšas tuščiai prabangai.
Parduos 11 objektų
Visai neseniai žiniasklaidoje pasirodė straipsnių apie Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) paslaptingų neaiškios paskirties naujų korpusų statybas. Tačiau įstaigos vadovas Romaldas Sakalauskas „Vakarų Lietuvos medicinai“ paaiškino, kad naujose puspenkto tūkstančio kvadratinių metrų patalpose įsikurs skubios pagalbos skyrius, iš mieste išsibarsčiusių patalpų bus atkelti Odos ir venerinių ligų skyrius, diagnostikos laboratorija. Taigi, jo teigimu, šios statybos – tikrai ne valstybės lėšų švaistymas, o skirtingų paslaugų sutelkimas į vieną vietą. R. Sakalauskas nepaneigė ir to, kad čia gali būti pradėtos teikti ir onkologinės paslaugos: „Dar daug ko turėsime, jeigu būsiu perrinktas, jeigu dar vadovausiu.“
RKL vadovas paaiškino, ir iš kokių lėšų ligoninė plečiasi – Turto bankui perduodami pastatai, kuriuose dabar įsikūrę Odos ir venerinių ligų skyrius bei laboratorija, šis statinius pardavinėja ir už gautas lėšas vykdo statybas. R. Sakalausko teigimu, analogiškas projektas buvo vykdomas ir Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikose, kai buvusi Raudonojo kryžiaus ligoninė su savo paslaugomis persikėlė į Santariškes.
Kokią lėšų dalį dengia pati ligoninė? „Nedengia kol kas, tik eigoje gali tekti“, - atsakė vadovas. Pasidomėjus, ar įstaiga jau kaupia lėšas, kurių gali prireikti statyboms, R. Sakalauskas pabrėžė: „Lėšų mes nekaupiame, jas naudojame gydymui. Lėšas reikia sunaudoti tiesiogiai. Jeigu būsiu perrinktas, tada ir pasakysiu, reikės ar ne ligoninei prisidėti“.
Vyriausiojo gydytojo paminėtus statybų šaltinius „Vakarų Lietuvos medicinai“ patvirtino ir Turto banko Projektų valdymo skyriaus viršininkas Marius Umbražiūnas, paaiškinęs, kad RKL naujų korpusų statyboms lėšų ketinama surinkti pardavus iš viso 11 objektų. „Šiuo metu yra parduoti trys objektai Klaipėdoje (Liepų g. 4, Danės g. 23 ir Šlaito g. 16) už 4,9 mln. Lt, - sakė D. Umbražiūnas. – Pardavus visus numatytus objektus ketinama iš viso gauti 18,2 mln. Lt pajamų. Numatoma statybų vertė – 18 mln. Lt (tai ne vien tik statybos darbai, bet ir turto priežiūra, registrai, vertinimai ir t. t.)“.
R. Sakalausko manymu, „šiais laikais medicinoje“, esant aukštesniems už kitus, sulaukiama ir pavydo bei kritikos. Todėl galimai ką nors ir piktina naujų RKL korpusų statybos.
Nauji RKL korpusai turėtų iškilti iki 2014 m. pirmojo ketvirčio.
Išsakyti nuomonę pasijuto neturį teisės?
„Vakarų Lietuvos medicinos“ kalbinti kitų dviejų didžiųjų Klaipėdos ligoninių vadovai savo nuomonės apie konkurencingos įstaigos statybas pareikšti neišdrįso. Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vadovas Vinsas Janušonis portalui atsakė, kad teirautis, ar tokiu būdu nėra švaistomos valstybės lėšos, reikia tik paties RKL vadovo. Jam antrino ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės (KJL) vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga, prieš atsakydamas į paprastutį klausimą net pacitavęs Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnį, numatantį kiekvieno asmens teisę gauti viešąją informaciją iš valstybės, savivaldybių institucijų, biudžetinių įstaigų apie jų veiklą. „Esant aukščiau nurodytam įstatyminiam reglamentavimui paaiškiname, kad Jūsų užduoti klausimai nėra susiję su KJL veikla“, - tokį rašytinį atsakymą pateikė J. Sąlyga.
Abiejų ligoninių vadovų straipsnio autorė pasiteiravo, ar šie nebiją, jog sparčiai kylanti RKL užgošianti jų vadovaujamas ligonines. „Nesibaiminame. Visas sveikatos priežiūros įstaigas galima palyginti pagal jų darbo apimtis ir rezultatus“, - atsakė V. Janušonis, J. Sąlygos atsakymas pasiklydo tarp Visuomenės informavimo įstatymo citatų.
Paklaustas apie šiuo metu KJL vykdomus projektus J. Sąlyga pasiūlė šios informacijos žurnalistei pasiieškoti KJL interneto svetainėje, nors pats pacitavo minėtą įstatymo punktą, skelbiantį, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos turi informuoti visuomenę apie savo veiklą. Na, o KUL vadovas nepatingėjo atsakyti, kad šiuo metu jo vadovaujama ligoninė vykdo 5,135 mln. lt vertės projektą „Ambulatorinių ir ambulatorinės reabilitacijos, palaikomojo gydymo ir slaugos infrastruktūras bei dienos chirurgijos paslaugų plėtra“.
Tačiau V. Janušonis atsakė, kad statyboms KUL pastaraisiais dešimtmečiais jokių lėšų nėra gavusi. Gal vyriausiasis gydytojas pastebėjo, kad ministerijai pavaldžios įstaigos yra dosniau finansuojamos nei priklausančios savivaldybėms? „Tiek pavaldžios SAM, tiek pavaldžios savivaldybėms gydymo įstaigos priklauso nacionalinei sveikatos sistemai ir jų finansavimo principai turėtų būti vienodi“, - įsitikinęs KUL vadovas.
Tik pinigų švaistymas
Tačiau atvirai savo nuomonę apie statybas RKL išsakė Klaipėdos miesto tarybos narys, KJL Chirurgijos klinikos vedėjas, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Artūras Razbadauskas, pabrėžęs, kad kalbąs kaip politikas ir kaip universitetinės bendruomenės, o ne konkrečios ligoninės, atstovas: „Aišku, kad naujų RKL korpusų nereikėtų. Kyla klausimas, ar SAM ir ministro yra aiškiai išsakyta pozicija. Juk dar Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijoje buvo kalbama, kad vienaip ar kitaip reikia kurti ligoninių junginius, ir minima, kad Klaipėdoje visų pirma yra per daug ligoninių. Tad plėstis tikrai nereikėtų, o koncentruoti pajėgas į kokį vieną ligoninių darinį ar kelis. Neabejotinai per daug mums keturių ligoninių, tuo labiau kad visi skundžiasi dėl gal 11 proc. mažėjančio gydymo įstaigų finansavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, o čia – naujus pastatus stato. Aišku, kad čia – nesąmonė“.
Politiko nenuramino ir žurnalistės persakyti R. Sakalausko teiginiai, kad į naują korpusą bus perkeltos po miestą išblaškytos RKL paslaugos. „Gerai, jeigu atsikels, bet argi dabar patalpų trūksta? – nukirto A. Razbadauskas. - Ir SAM, ir ministro pozicija yra aiški – ne patalpų trūksta, o koncentruotis reikia į pacientą. Netgi medikai uždirbtų daugiau, slaugytojai, kurių atlyginimai maži, ir jiems tenka migruoti. O čia... Vienareikšmiškai – tai nesąmonė. Kam gi ligoninei nauji priestatai? Tai – tik pinigų švaistymas.“
Ar besiplečianti ir gražėjanti RKL gali nurungti KUL ir KJL? „Ta ligoninė - vienintelė, kuri neturi jokios išskirtinės paslaugos. Universitetinė turi koncentruotą onkologiją, neurochirurgiją, sudėtingiausią traumatologiją, Jūrininkų – širdies chirurgiją, kardiologiją, hematologiją. O pasakykite, kokią paslaugą turi Respublikinė, kurios nėra kitose ligoninėse? Visos paslaugos dubliuojamos, - kalbėjo portalo pašnekovas. – Kalbama ne apie tai, kad kas nors ką nors nukonkuruos, bet apie valstybės pinigus. Lėšos tai juk ne R. Sakalausko. Tai – mūsų, jūsų pinigai. Juos galima panaudoti kitaip. Aš manau, kad šiuo metu Klaipėdoje patalpų yra per daug ir be tų naujų korpusų“.
Labiausiai statybų reikia KUL
Kalbėdamas apie RKL statybas A. Razbadauskas atkreipė dėmesį, kad būtent Universitetinė ligoninė prašyte prašosi renovacijos jau net „iš išorės“. Politikas pripažino, kad savivaldybei gauti lėšų yra gerokai sudėtingiau nei ministerijai pavaldžioms - iš valstybės biudžeto rezervų ar Valstybės investicijų projektų (VIP).
Tad kodėl Klaipėdos savivaldybė priešinasi KJL ir KUL sujungimui, jei naujam dariniui tapus pavaldžiam SAM ir lėšų daugiau atsirastų? „O kas priešinasi? – į klausimą nuskambėjo klausimas. - Meras priešinasi, Taraškevičius priešinosi. Mes tai nesipriešiname. Be to, KJL su Universitetine jungti neįmanoma dėl skirtingo pavaldumo. O KUL perdavus ministerijai, visos Klaipėdos ligoninės taptų jai pavaldžios. Ir Vilniaus, ir Kauno miestai turi savivaldybei pavaldžias ligonines. Dabar Klaipėdoje SAM turi dvi sau pavaldžias ligonines – RKL ir KJL – tegu jas ir jungia. Juk ministras pradėjo kalbėti apie jungimus. Mes ir aš, kaip universitetinės bendruomenės atstovas, pasisakėme, kad reikia mažinti ligoninių skaičių. O dabar kiekvienas savo parapijoje jaučiasi viršininkas“.
Vis dėlto politikas pabrėžė neteikiąs konkrečių siūlymų, kurią įstaigą su kuria derėtų sujungti, bet akcentuoją būtinybę Klaipėdai turėti savo universitetinį centrą: „Dabar visos pajėgos yra išskaidytos. Vadovai, aišku, kiekvienas nori turėti savo ligoninę, bet to tik jiems ir tereikia, bet paklauskite bet kurio gydytojo – visi nori, kad dirbtume suvieniję jėgas. Mums lengviau būtų dirbti neišsiskaldžius, kartu galime žymiai daugiau pasiekti ir mokslo prasme, ir pacientams suteikti daug kvalifikuotesnę pagalbą“.
A.Razbadauskas sakė matąs tris galimus ligoninių sujungimo variantus: steigiant filialus, kaip RKL prisijungė Skuodo, KJL – Švėkšnos, Santariškių klinikos - Raudonojo kryžiaus ligoninę; steigiant bendradarbiavimo sutartis, kuriomis tam tikroje įstaigoje būtų teikiamos tam tikros paslaugos; ir keičiant įstatymus, kad vieno lygio ligoninės turėtų vieną steigėją. Pavyzdžiui, antro lygio ligoninės būtų pavaldžios savivaldybėms, trečio – ministerijai. „O dabar situacija yra tokia, kad vienoje ligoninėje teikiamos skirtingo lygio paslaugos. Trečio lygio paslaugas teikia ir RKL, ir KUL, ir KJL, - sakė A. Razbadauskas. – Geriausias variantas ir yra pastarasis. Tada net klausimų nebekiltų, nereikėtų jokių diskusijų“.
Pašnekovo nuomone, tokiu atveju galbūt ir nesusidarytų panašios į pastarąją situacijos, kai vienos ligoninės, kuri pavaldi savivaldybei, pastatai kone griūva, o kita, pavaldi SAM, statosi naujus korpusus. „Dabar kiekvienas vadovas, gavęs lėšų, sprendžia jų panaudojimą, nederindamas su kitais. Juk gi Sakalauskas nieko nederina su Janušoniu ar Sąlyga. Juk kokias nori paslaugas, tokias ir „įsiveda“. Jam juk nėra jokių apribojimų“.
V. Janušonis „Vakarų Lietuvos medicinai“ irgi atsakė, kad „ne visos priemonės, numatytos III restruktūrizacijos etape, kuris baigėsi 2012 gruodžio 31 d., buvo logiškos ir pagrįstos ekonominiais skaičiavimais bei nauda pacientams“.
J. Sąlyga savo požiūrio į ligoninių sujungimą visai neišsakė.
Iš Sveikatos reikalų komiteto – tik komplimentai
„Vakarų Lietuvos medicina“ pasidomėjo, koks Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Dangutės Mikutienės požiūris į RKL naujų korpusų statybas, bet pirmininkė iš karto atsakė jokios informacijos apie tai neturinti, o ir komitetas visai nesidomįs šiuo reikalu. „Mes ten buvome, mums parodė projektą, ir toliau mes kalbėjome apie operacines, paslaugų teikimą“, - tiek „Vakarų Lietuvos medicinai“ tepasakė politikė.
Tačiau jos pavaduotojas Antanas Matulas turėjo labai daug ką pasakyti ir apie statybas uostamiestyje, ir apie konkurenciją tarp Klaipėdos ligoninių. Tiesa, politikas pabrėžė, kad iš tiesų komitetas nekontroliuoja VIP biudžeto paskirstymo – tvirtina tik bendrą sumą, tačiau pokalbį apie Klaipėdą pradėjo nuo pasipiktinimo, kad čia „dėl totalaus įstaigų vadovų ir Klaipėdos miesto savivaldybės pasipriešinimo“ nebuvo įvykdytas nė vienas restruktūrizacijos etapas, tai yra KUL nesujungta su KJL, o RKL – su Vaikų ligonine, žemesnio lygio įstaigos neatskirtos nuo aukštesnio, KUL neperduota SAM.
„Tai būtų buvęs didžiulis pliusas medikams dėl paslaugų apmokėjimo ir dėl investicijų, - kalbėjo buvęs Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas. - Klaipėdos kraštui išties reikėtų dviejų labai stiprių ligoninių, o dabar dvi ligoninės konkuruoja, kuri iš jų geresnė, o Respublikinė sparčiai progresuoja technologijomis, patalpomis“.
Tiesa, A. Matulas prisipažino nesilankęs šioje ligoninėje jau kelerius metus. „Bet kiek girdėjau iš grįžusių Seimo narių, ligoninė puiki, progresas juntamas didžiulis. Turiu pripažinti, kad vyriausiasis gydytojas yra labai aktyvus, ieškodamas lėšų per įvairius projektus – tiek ministerijoje, tiek komitete. Mano manymu, reikia sveikinti, jeigu Klaipėdoje atsiranda moderni įstaiga, pritraukusi jaunų medikų“.
R. Sakalauskas – geriausias vadovas Klaipėdoje?
Paprašytas tiesiai įvertinti, ar naujų korpusų statybos, kaip teigiama, per daug ligoninių turinčiame uostamiestyje nėra valstybės lėšų švaistymas, politikas atsakė nesąs tam kompetentingas. Tačiau negailėjo komplimentų R. Sakalauskui, teigdamas, jog Klaipėdos krašte savo aktyvumu, projektų rašymu ir „civilizuoto lobizmo įvaldymu“ jis smarkiai lenkiąs kitų sveikatos priežiūros įstaigos vadovus. Antrą vietą pagal tuos pačius kriterijus politikas skyrė KJL vadovui J. Sąlygai, o kiti, leido suprasti – šiuo atžvilgiu dirba arba itin prastai, arba visai nedirba.
„Turiu pripažinti, kad RKL dėl aktyvios administracijos Klaipėdos krašte progresuoja tikriausiai labiausiai. O galimybių gauti tų pinigėlių yra“, - sakė politikas. Tačiau tuoj pat paaiškino, kad vis dėlto daugiau galimybių turi ir didesnėmis sumomis finansavimo sulaukia būtent ministerijai pavaldžios įstaigos, teikiančios aukšto, trečio, lygio paslaugas.
„Pagal dabartinę sistemą savivaldybės ligoninei yra apibrėžtos labai aiškios paslaugos. Ir Klaipėdoje yra kuriozas, kad savivaldybei pavaldi ligoninė teikia aukšto lygio paslaugas, bet čia vėl irgi kaltinu tik įstaigos vadovus, kurie įsivaizduoja esantys nepakeičiami, nenori prarasti ryšio su vietiniais politikais, bet tokiu būdu įstaigą ir darbuotojus pasmerkia vegetavimui, - savo požiūrį reiškė A. Matulas. - Bet kuri įstaiga, net jau Druskininkų ligoninė, prašosi prisijungti prie bet kurios respublikinės filialo, nes tada yra kitas statusas, kiti pinigai, kitas prestižas ir kiti atlyginimai. Todėl geriausia, kad būtų įgyvendintas restruktūrizacijos planas, ir Klaipėdos medikai nuo to tik laimėtų, turėdami dvi dideles respublikines ligonines. Pavyzdžiui, Šiauliai ir Panevėžys turi tik po vieną įstaigą ir geriau tvarkosi nei Klaipėdoje keturios, konkuruojančios tarpusavyje, taip prarasdamos didžiules investicijas“.
Artimiausiomis dienomis savo poziciją „Vakarų Lietuvos medicinai“ žadėjo išsakyti ir viceministras Gediminas Černiauskas.
Ligita Sinušienė
Susiję straipsniai
