Fitoterapeutas: „Kanapės neturi jokio priešvėžinio poveikio“ (3)

Lietuvoje netyla diskusijos dėl medicininių kanapių įteisinimo. Seime taip pat nuskambėjo siūlymas pradėti diskutuoti dėl medicininių kanapių įteisinimo gydant onkologinius ligonius. Vis dėlto medicininių kanapių poveikiu pastariesiems abejoja Nacionalinio vėžio instituto fitoterapeutas Juozas Ruolia.

Reklama

„Kanapės dabar garbinamos ir kultinamos, bet jų veikimas yra vidutinis. Sujauktį padaro navikinėse ląstelėse, bet radikaliai jo sunaikinti, nesunaikina. Kanapės neturi jokio priešvėžinio poveikio, nežinau, kas pučia šį burbulą. Ir nepalyginsi nei su chemija, nei su spinduliu, nei su chirurgija“, – konstatuoja J.Ruolia.

Be to, ne kanabioidai esą veikia kaip nuskausminamieji, o opioidai – morfinas ir kiti. Anot jo, žiniasklaidoje tiesiog prirašyta nesąmonių. Jis teigė galintis savo žodžius patvirtinti, remdamasis milžinišku kiekiu medicininės literatūros. „Niekas neatveža tyrinėti kanapių, o kurias atveža, jose yra psichotropinių medžiagų. Maisto ir veterinarijos tarnybą čia reikia kalbinti, o aš tik žinau liūdnas pasekmes. Jie tikrina, kai kas atveža kanapių ekstraktus, randa psichotropinių medžiagų ir neleidžia toliau taikyti medicinoje“, – aiškino fitoterapeutas.

Maisto ir veterinarijos tarnyba, specialisto žodžiais, „visuose pavyzdžiuose rado psichotropinių kanabinoidų“. „Nei aliejus, nei ekstraktai šimtu proc. nesunaikina kaip chemija arba spinduliai. Tarnyboj yra du vaikinai, kuriems pavyzdžių iš Širvintų atvežtų neleidžia, nes laboratorijose randa psichotropinių medžiagų jose“, – dėstė J.Ruolia.

Tokios informacijos neturi

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji patarėja Jurgita Savickaitė, paprašyta pakomentuoti J.Ruolios teiginius, kad minėtose kanapėse randama psichotropinių medžiagų, portalui VLMEDICINA.LT tvirtino, kad tokios informacijos, apie kurią kalba J.Ruolia, neturi.

„Sunku pakomentuoti jūsų pašnekovo mintis ar pateikti atsakymus, nes iš komentaro neaišku apie kokius tyrimus kalbama. Techninių kanapių auginimą kontroliuoja Valstybinė augalininkystės tarnyba (VMVT), jų specialistai periodiškai atlieka Lietuvoje auginamų kanapių tyrimus dėl THC koncentracijos nustatymo“, – į kitą tarnybą pasiūlė kreiptis J.Savickaitė.

Šie tyrimai atliekami Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, tačiau informaciją apie tyrimų rezultatus valdo ir analizuoja tyrimų užsakovas, t.y. Augalininkystės tarnyba. „Prieš keletą metų Žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta tvarka, Lietuvoje leista auginti išskirtinai tik pluoštines kanapes, kuriose THC koncentracija yra labai maža ir neviršija nustatytų kiekių. Jų pluoštas naudojamas techniniais tikslais“, – komentavo ji.

J.Savickaitė priminė, kad medicininių kanapių auginimas Lietuvoje nėra legalizuotas, yra užregistruotas tik pasiūlymas, kurį jo autoriai ir galėtų plačiau pakomentuoti. Tačiau tai esą ne VMVT kompetencijos sritis – medicininės paskirties preparatų įteisinimą ir kontrolę vykdo Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

„Jei bus legalizuotas ne tik medicininių kanapių produktų naudojimas, bet ir jų auginimas, turės būti priimti ir atitinkami teisės aktai, kuriuose bus numatyti kontrolės mechanizmai“, – apibendrino ji. Tuo metu Valstybinės augalininkystės tarnybos L. e. Bendrųjų reikalų departamento Dokumentų valdymo skyriaus vedėja Deimantė Černiuvienė teigė, kad pluoštinių kanapių naudojimas medicininiais tikslais nėra Valstybinės augalininkystės tarnybos kompetencijos sritis. Todėl Augalininkystės tarnyba neturi duomenų apie kanapių įsigijimą ir jų naudojimą medicininiais tikslais.

„Augalininkystės tarnyba yra atsakinga už pluoštinių kanapių auginimo priežiūrą. Taigi, pramonėje naudojami pluoštinių kanapių augalai, kuriuose yra nedaug THC (tetrahidrokanabinolis – veiklioji medžiaga, dėl kurios kanapės turi svaiginamąjį poveikį), todėl Europos Sąjungoje (ES) leidžiama auginti tik tų veislių pluoštines kanapes, kuriose THC kiekis neviršija 0,2 proc.“, – aikino D.Černiuvienė.

Būtent tokios esą yra pluoštinės kanapės, kurias leidžiama auginti Lietuvoje. Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatyme nurodyta, kad pluoštinėms kanapėms priskiriamos sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.), auginamos pramoniniais tikslais (pluoštui ir sėkloms) arba sodininkystei, o jas išdžiovinus THC kiekis neviršija 0,2 proc. Tačiau šis įstatymas nereglamentuoja pluoštinių kanapių auginimo medicininiais tikslais.

Leistinos normos neviršija

Siekiant užtikrinti, kad mūsų šalyje būtų auginamos tik pluoštinės kanapės, buvo sukurta griežta auginimo kontrolės tvarka, o pluoštinių kanapių augintojų ir produktų tiekėjų priežiūrą vykdo Augalininkystės tarnyba.

„Kasmet Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje atliekami tyrimai rodo, kad iki šiol nė viename mėginyje, kuriuos iš kiekvieno sėjomainos lauko paėmė Augalininkystės tarnybos specialistai, nerasta viršyto THC kiekio ir visos pluoštinių kanapių veislės buvo tinkamos auginti Lietuvoje“, – tikino D.Černuvienė.

2017 metais 154 augintojai deklaravo 2479,39 ha pluoštinių kanapių, Augalininkystės tarnybos specialistai paėmė 260 mėginių iš sėjomainos laukų. Visuose ištirtuose mėginiuose THC kiekis neviršijo 0,2 proc.

Tik pluoštinių kanapių produktų (žaliavinių ar mirkytų kanapių, šiaudelių, sėjai neskirtų pluoštinių kanapių sėklos ir pluoštinių kanapių sėklos) tiekėjai turi būti įtraukti į Augalininkystės tarnybos administruojamą Pluoštinių kanapių produktų tiekėjų sąrašą, o tiekėjai, kurie tiekia rinkai iš pluoštinių kanapių pagamintus maisto produktus, pašarus ar gaminius iš pluoštinių kanapių, į šį sąrašą neįtraukiami ir yra informuojami, jog turi kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.