Fizinis aktyvumas gali apsaugoti nuo Alzheimerio ir Parkinsono ligų
JAV mokslininkai išaiškino molekulinį mechanizmą, kuriuo fiziškai aktyvūs seni žmonės apsaugomi nuo demencijos.
Tikimasi įveikti smegenų nykimą
Fizinis aktyvumas padeda smegenims ne tik pasipriešinti stresui. Ištvermę skatinantys pratimai pagerina kognityvines senų žmonių funkcijas, nors iki šiol nebuvo suprantamas molekulinis šio poveikio mechanizmas.
Stebint ištvermę skatinančių fizinių pratimų efektą pelėms (bėgiojo 30 dienų), buvo pastebėta, kad pelių raumenyse padidėja metabolinio komponento PGC-1 alfa, kuris skatina hormono FNDC5 produkciją ir jo kiekio didėjimą kraujo apytakos rate.
Jau anksčiau buvo žinoma, kad hormonas FNDC5 veikia hipocampus – smegenų dalį, atsakingą už įsiminimą ir atmintį. Jame kaupiasi smegenis apsaugantis proteinas BNDF bei didėja jo poveikis.
Žinia, hipocampus yra vienas iš dviejų suaugusio žmogaus smegenų regionų, kuris atsakingas ne tik už įsiminimą ir atmintį, bet ir nervinių ląstelių atsinaujinimą. Jame besikaupiantis BDNF apsaugo smegenų ląsteles, skatina naujų nervinių ląstelių augimą ir sinapsių ar jungčių tarp nervinių ląstelių susidarymą ir tuo būdu pagerina kognityvines funkcijas.
Be to, buvo nustatyta, kad šiam sudėtingam, proteinų produkcija ir sąveika pagrįstam mechanizmui veikti hormoną FNDC5 kraujo apytakos rate padidinti galima ir kitais būdais - imituojant fizinių pratimų efektą galvos smegenyse.
Fizinių pratimų ar jam prilygstančio poveikio seno žmogaus kognityvinėms funkcijoms ir jo molekulinio mechanizmo išsiaiškinimas padės, tikimasi, sukurti vaistus, kurie efektyviai gerins įsiminimą, tobulins atmintį. Taigi padės sukurti kokybišką senatvę be sunkių, smegenų nykimą žadančių ligų, tokių kaip Alzheimerio ar Parkinsono liga.
Svarbiausia – negulėti ant sofos
„Atlikti tyrimai parodė, kad itin svarbus yra fizinis aktyvumas iki pat senyvo amžiaus – jis turi teigiamą poveikį geresnei smegenų veiklai. Taip pat svarbu, kad buvęs fizinis aktyvumas vyresniame amžiuje nepradingtų. Tik reikia pasirinkti tokius pratimus, kurie atitiktų esamą sveikatos būklę. Net ir turint įvairių gretutinių susirgimų, reikia neprarasti fizinio aktyvumo“, - ragina Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja neurologė med. dr. Vaineta Valeikienė.
Sergantiesiems Parkinsono liga ji visuomet rekomenduoja tempimo pratimus, visiems esą naudinga vaikščioti gryname ore, kiekvieną dieną judėti.
„Gulėjimas ant sofos, knygos skaitymas ar televizoriaus žiūrėjimas – tai vyresnio amžiaus žmonių priešai. Jums būtina judėti. Eikite į parduotuvę, jei negalite daug panešti, nueikite kelis kartus. Svarbiausia - nepersistengti, nepersitempti. Didelis fizinis krūvis nėra rekomenduojamas“, - pataria V. Valeikienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad kitose šalyse yra specialūs dienos centrai, kur dirbama su žmonėmis, turinčiais kognityvinių funkcijų sutrikimų. Lietuvoje, deja, tokių centrų beveik nėra.
„Tačiau nereikia nusiminti. Lietuvoje dirbantys kineziterapeutai yra puikūs specialistai. Jie gali individualiai parinkti jums tinkamus pratimus, atsižvelgiant į kiekvieno pagyvenusio asmens fizinę būklę, esamas gretutines ligas. Svarbiausia - reikia tam turėti noro. Jeigu negalite sėstis ant žemės ar jaučiate skausmą sąnariuose, kineziterapeutas rekomenduos pratimus, kuriuos galima atlikti sėdint ant kėdės ar stovint. Tereikia bendradarbiauti su kineziterapeutais ir jie padės išsaugoti reikiamą fizinį aktyvumą. Išmoktus pratimus žmogus galės daryti ir namie“, - pasakojo neurologė.
Šaltinis
Christiane D. Wrann and all, “Exercise Induces Hippocampal BDNF through a PGC-1[alpha]/FNDC5 Pathway”, Cell Metabolism Available online 10 October 2013; DOI: 10.1016/j.cmet.2013.09.008
Susiję straipsniai
