Fizinis aktyvumas sergant onkologine liga: dalį pratimų galima atlikti net ir palatoje

Interviu su kineziterapeute, kineziterapijos klinikos „Aktyvus judėjimas“ vadove Jurgita Eitavičiūte: apie tai, kaip judėjimas gali padėti stiprinti organizmą ir kokius pratimus pacientai gali atlikti gulėdami ligoninėje.

Reklama

Kokią naudą teikia fizinis aktyvumas apskritai?

Fizinio aktyvumo poveikis paliečia kiekvieną gyvybiškai svarbią sistemą mūsų organizme: širdies ir kraujagyslių, griaučių ir raumenų, kvėpavimo sistemas, taip pat imunitetą, medžiagų apykaitą. Žmogaus sveikatai judėjimo aktyvumo poveikis yra įvairiapusis:

Stiprina širdies raumenį, gerėja jo susitraukimo ir atsipalaidavimo greitis.

Gerina širdies ir griaučių raumenų kraujotaką, darbo ištvermę ir ekonomiškumą (mažėja nuovargio sparta).

Mažėja širdies susitraukimų dažnis ir kraujospūdis (tiek sistolinis, tiek diastolinis) ne tik esant ramiai būsenai, bet ir didelio intensyvumo darbo metu.

Mažina cholesterolio kiekį kraujyje.

Mažėja aterosklerozės plokštelių kiekis arterijose, sočiųjų riebalų rūgščių kiekis kraujyje.

Mažėja tikimybė susirgti diabetu, nes gerėja angliavandenių apykaita.

Sumažina riebalinio audinio kiekį kraujyje (svarbu kai kalbame apie viršsvorį) bei reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje.

Sumažina stresą, depresiją (didina atsparumą stresui).

Gerina organizmo prisitaikymą prie įvairių nepageidaujamų aplinkos veiksnių.

Garantuoja geriausią organizmo augimą, optimizuoja senėjimo vyksmą.

Gerina fizinį ir protinį darbingumą, teikia gyvenimo džiaugsmą, gerina nuotaiką ir išvaizdą, didina pasitikėjimą savimi.

Sumažina storosios žarnos ir krūties vėžio riziką.

Didėja T ir B limfocitų, monocitų – makrofagų sistemos aktyvumas.

Mažina depresiją, stresą, baimę ir vienišumą.

Per sportinę veiklą įgaunama socialinio bendravimo ir integracijos įgūdžių, didėja pasitikėjimas savimi, tobulėja saviraiška.

Kaip fizinis aktyvumas, net ir sergant ar gydymo metu, gali padėti stiprinti organizmą?

Onkologinė liga ir jos gydymas paveikia griaučių – raumenų sistemos veiklą, silpnina nervų bei imuninę sistemas, endokrininę ir kognityvinę funkcijas, neigiamai veikia širdies ir kvėpavimo sistemų veiklą. Tuo tarpu fizinis aktyvumas kaip ir minėjau, visose šiose minėtose sistemose atlieka tam tikrą gerinimo funkciją. Taigi, tai kas buvo prarasta yra vėl iš naujo taisoma ir progresuojama į priekį siekiant aukščiausios žmogaus fizinės ir funkcinės gerovės atsistatymo.

1. Griaučių ir raumenų sistema. Taikant onkologinį gydymą patiriamas raumenų nuovargis ir silpnumas, kas lemia hipokinezę – sumažėjusį judėjimą. Pritaikant kad ir minimalų krūvį (priklausomai nuo būklės intensyvumo) ir programą, padidėja raumenų jėga bei ištvermė, žmogus gali lengviau apsitarnauti, dalyvauti socialinėje aplinkoje, laisviau judėti be priežiūros, tai lemia didesnį savarankiškumą ir nepriklausomybę.
2. Širdies ir kraujagyslių sistema. Pagerina aerobinį pajėgumą, kuris dažniausiai yra sumažėjęs taikant onkologinį gydymą. Reguliarūs pratimai ir aerobinės treniruotės pagerina kraujo rodiklius, koreguoja viršsvorį, kraujo spaudimą bei cholesterolio kiekį.
3. Kvėpavimo sistema. Gulimas rėžimas ar lokalus plaučių vėžys susilpnina kvėpavimo funkcinius rodiklius. Yra įrodyta, jog reguliariai atliekant pratimų programą galima pagerinti įkvėpimo ir iškvėpimo parametrus.
4. Nervų sistema. Onkologinio gydymo viena iš paplitusių šalutinių efektų gali būti pasireiškianti periferinė neuropatija. Neuropatija pablogina mobilumą, t. y. ėjimo funkciją, pusiausvyrą, koordinaciją. Nors ryškesnių tyrimų dėl fizinio aktyvumo poveikio neuropatijos eigos intensyvumui kol kas nenustatyta, laikomasi nuomonės, jog užsiimant reguliaria mankšta, judėjimu galima pagerinti eiseną, bei lavinti pusiausvyrą.
5. Imuninė sistema. Neaktyvumas yra seniai pripažintas kaip faktorius stipriai veikiantis ir silpninantis imuninę sistemą, sukeliantis uždegiminius procesus. Net ir vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas optimizuoja imuninę sistemą ir veikia priešuždegimiškai. Nors nėra tvirto pareiškimo tiesioginiam fizinio aktyvumo poveikiui vėžio gydymo periodo laikotarpiu, tačiau neatmestina galimybė, kad tai turi panašios įtakos kaip ir sveikame organizme.

Susidūrus su onkologine liga, po gydymo stipriai nualinamas organizmas, pacientai jaučiasi silpnai, neturi jėgų, energijos. Ar nepaisant prastos savijautos, galima užsiimti mankšta ar kita fizinio aktyvumo veikla?

Taip, žinoma. Fizinis aktyvumas reguliuoja nuovargį, pajungia į darbą adaptacinius mechanizmus, lavina ištvermę. Pradžioje rekomenduojama pradėti nuo lengvų, kraujotaką gerinančių pratimų, kvėpavimo technikų. Stebint būklės eigą ir fizinio krūvio toleravimą pratimus galima didinti iki vidutinio stiprumo mankštos. Vienareikšmiškai ligos etapuose labai svarbus ne tik paties asmens sąmoningumas ir supratimas, kodėl jam yra reikalingas judėjimas, reguliarus mankštos atlikimas. Didelę įtaka visam gydymo, reabilitaciniam procesui turi artimieji ir jų pagalba bei gydančių gydytojų betarpiškas bendradarbiavimas, konsultavimas ir skatinimas pradėti judėti, mankštintis nuo pirmų dienų.

O jeigu žmogus guli ligoninėje ir nori bent kažkiek judėti – galbūt yra kažkokių pratimų, kuriuos jis gali atlikti, kad ir gulėdamas lovoje?

Yra daugybė puikių pratimų, kuriuos galima atlikti palatos ribose. Kiekvienas pratimas turi turėti tikslą, dėl ko jis atliekamas, tokiu atveju atsiranda prasmė jį atlikti. Pvz., jei norima pagerinti kvėpavimo funkciją, tai daugiau būtų orientuojamasi į kvėpavimo pratimus ir pan. Prieš atliekant pratimus rekomenduojama visuomet pasiteirauti gydančio gydytojo, ar, idealiu atveju, kineziterapeuto apie jų pritaikymą ir tinkamumą.

Keli pratimų pavyzdžiai:

Pėdų judesiai. Pradinė padėtis – gulint ištiestomis kojomis ant nugaros. Atliekami pėdų lenkimo ir tiesimo judesiai bei sukamieji judesiai į abi puses. Atliekama po 10 pakartojimų.

Dubens kėlimas. Pradinė padėtis – gulint ant nugaros sulenktomis kojomis bei prie šono nuleistomis rankomis. Atliekamas sėdmenų įtraukimas ir dubens kėlimas. Kėlimo metu atliekame įkvėpimą pro nosį, nuleidimo metu – iškvepiame. Atliekamas pakartojimų skaičius varijuojant pagal individualią savijautą: minimaliai - 5 pakartojimai, progresuojama iki 10 pakartojimų.

Gilus kvėpavimas. Pradinė padėtis – sėdint ant kėdės ar lovos krašto pilnai atremtomis pėdomis į grindis ir ištiesta nugara. Apkabinus šonkaulių lanką atliekame gilų įkvėpimą pro nosį. Jaučiamas krūtinės išsipūtimas po rankomis, užlaikoma iki 3 sekundžių ir iškvepiama. Rekomenduojama atlikti po 3 pakartojimus kas 30 minučių.

Minint piktybinių kraujo ligų žinomumo dienas, rugsėjo 7 d. onkologinės ligos diagnozę išgirdę žmonės, jų artimieji, taip pat bendrosios praktikos gydytojai yra kviečiami į tradicinę konferenciją „Kraujo diena“. Konferencija rugsėjo 7 d. vyks Vilniuje, „Holiday Inn“ viešbutyje. Naujausią informaciją apie onkohematologinių ligų gydymą pacientams, jų artimiesiems ir bendrosios praktikos gydytojams pateiks VUL Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro gydytojai ir kiti specialistai. Dalyvavimas konferencijoje yra nemokamas, reikalinga išankstinė registracija. Daugiau informacijos ir konferencijų programas rasite www.kraujas.lt.