Fizinis aktyvumas vidutiniame amžiuje sumažina insulto riziką vyresniame

Naujo tyrimo duomenys, publikuoti birželio 9 dieną žurnale „Stroke“, rodo, kad didesnis fizinis aktyvumas esant vidutinio amžiaus gali sumažinti insulto riziką sulaukus daugiau nei 65 metų, – rašo healthday.com

Reklama

Analizuodami beveik 20 tūkst. suaugusiųjų (40 metų ir vyresnių) duomenis, mokslininkai išsiaiškino, kad geresnę fizinę formą palaikiusieji turi net 37 proc. mažesnę riziką patirti insultą sulaukę 65 ar daugiau metų nei buvę mažiau fiziškai aktyvūs.

Fizinio aktyvumo protekcinis poveikis išliko net priskaičiavus kitus asmens turimus rizikos patirti insultą veiksnius, pavyzdžiui, aukštą kraujospūdį, 2 tipo cukrinį diabetą ar širdies ritmo sutrikimus.

„Reguliarus fizinis aktyvumas ir mankšta, įtraukti į kasdieninę rutiną, turi labai svarbų vaidmenį širdies ir kraujagyslių ligų prevencijoje. Reikėtų nepamiršti tiek aerobikos (pavyzdžiui, plaukimo, vaikščiojimo, važinėjimo dviračiu), tiek jėgos pratimų (svorių kilnojimo). Insultas yra 5-oji dažniausia mirties priežastis JAV ir ilgalaikę negalią sukelianti liga. Dažniausiai jis ištinka, kuomet trombas (t.y. kompaktiškas kraujo komponentų darinys) užkemša kraujagyslę smegenyse ir sustabdo kraujo tekėjimą bei deguonies tiekimą, o tai sukelia smegenų ląstelių žūtį arba neatkuriamą pažaidą. Fizinis aktyvumas gali sumažinti insulto riziką, padėdamas išlaikyti sveikas kraujagysles ir sumažindamas jose vykstančius uždegiminius procesus“, – komentavo tyrėjai.

Amerikos širdies asociacija (The American Heart Association) rekomenduoja bent 150 minučių per savaitę skirti vidutinio intensyvumo mankštai arba 75 minutes didelio intensyvumo pratimams (žinoma, reikia atsižvelgti į savo galimybes ir esamą fizinę sveikatą).

Tyrėjai siūlo, kad gydytojai informuotų savo pacientus, jog mažas fizinis aktyvumas yra vienas iš insulto rizikos veiksnių. Ir atkreiptų dėmesį į tai, kad fiziniai pratimai sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką nepriklausomai nuo paciento turimų kitų rizikos veiksnių.

„Geriausiai sveikatą išsaugo tie, kurie gerą fizinę formą palaikė visą gyvenimą, tačiau bet kada pradėtas propaguoti aktyvesnis gyvenimo būdas yra naudingas. Niekada ne vėlu imti mankštintis ir taip sumažinti infarkto ar insulto riziką“, – pataria tyrėjai.