Jei yra galimybė rinktis, niekas nenori gultis į ligoninę per šventes ar savaitgalį. Nebent pasijunta labai labai blogai. Tačiau ar šeštadienį pacientui tikrai suteikiama reikalinga medicininė pagalba, nelaukiant specialisto, kuris ateis pirmadienį?
Savaitgalį – tik vienas gydytojas?
„Vakarų Lietuvos medicinos“ skaitytoja redakcijai papasakojo, kad šeštadienį greitosios medicinos pagalbai į rajono ligoninę išvežus labai blogai pasijutusią pensininkę mamą, buvo priversta savaitgalį kęsti tik su viltimi, kad ji sulauks pirmadienio, kai į darbą ateis jai būtinas specialistas. „Tikėjomės deramos pagalbos, bet pasakė, kad visoje ligoninėje – tik vienas vidaus ligų gydytojas, dirbantis ir Priėmimo, ir Vidaus ligų skyriuje, - pasakojo moteris. – Tad kam tada apskritai guldyti į ligoninę, jei savaitgaliais nėra pakankamai specialistų?“.
Permokama 4 kartus
Įdomus pastebėjimas: nors draugiškuose pokalbiuose su artimaisiais tenka pasidalinti šventinio gulėjimo ligoninėje visai nešviesiomis patirtimis, nė vienas iš straipsnio autorės šnekintų ligoninių vadovų nepasakė, kad pacientai kada nors dėl to skųstųsi. Tik vienintelis Tauragės apskrities ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Danas Masiulionis apibendrindamas pasakė: „Piktintis daug kas gali – tokia pacientų valia. Bet jei klausytume pacientų, galima būtų ir išprotėti“.
Kad ligoninėse savaitgaliais ir švenčių dienomis dirba mažiau gydytojų specialistų nei įprastomis darbo dienomis, patvirtino „Vakarų Lietuvos medicinos“ šnekintų ligoninių atstovai: Tauragės, Skuodo, Šilalės, Gargždų.
220 lovų turinčioje Tauragės ligoninėje savaitgaliais dirba po gydytoją beveik kiekviename (iš viso – apie 10) skyriuje – taip portalui tvirtino D. Masiulionis. „Kiekvieną savaitgalį gydytojų dirba vienodas skaičius, bet, aišku, jų yra mažiau nei darbo dienomis. Yra Sveikatos apsaugos įstatymas, nurodantis, kokios paslaugos privalo būti teikiamos šiomis dienomis, - aiškino pavaduotojas. – Tačiau iš tiesų užtikrinti paciento aptarnavimą privalo šeimos daktarai. Jei jiems tai neįmanoma, yra sudaromos sutartys. Anksčiau nereikėjo ligoninėms turėti tiek budinčių gydytojų, kiek dabar (pavyzdžiui, psichiatro, radiologo, echoskopuotojo, neurologo), ir puikiai vertėmės. O dabar reiktų palyginti, kiek kainuoja ligoninėms išlaikyti budinčius gydytojus, kai jiems už budėjimą reikia mokėti dvigubus atlyginimus, ir kiek kainuoja sumokėti šeimos gydytojui už prirašytą pacientą. Esant tokiai tvarkai, už paslaugą sumokama keturis kartus daugiau nei būtų galima išsiversti. Dvigubai už budėjimą juk mokama ir slaugytojams“.
Pagrindiniai – trys
Šilalės rajono ligoninėje, turinčioje 81 lovą, švenčių dienomis dirba 7 gydytojai: keturių skyrių vedėjai, po budintį vidaus, vaikų ligų gydytoją ir chirurgą. Į nusistebėjimą, kad mažesnė ligoninė savaitgaliais įdarbina daugiau medikų nei, pavyzdžiui, Tauragės, personalo inspektorė paaiškino, kad skyrių vedėjai dirba tik iki pietų, o darbo dienomis dirba, pavyzdžiui, trys traumatologai ar tiek pat chirurgų. Visą dieną. Tiesa, ne kiekvieną, nes gydytojų darbo grafikas sudėliotas atsižvelgiant į visas savaitės dienas.Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filiale šventinėmis dienomis, kaip ir darbo, gydytojų budi tiek, kiek reikia. Taip portalui tvirtino šios ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Skuodo filialui Ramutė Berenienė. „Kiekvieną vakarą – pagal grafiką. Žinoma, aktyviau dirbama dieną, - sakė filialo vadovė. – Savaitgaliais, kaip ir naktį, budi vidaus ligų daktaras, reanimatologas ir chirurgas. Nakties laikas prasideda 22 valandą vakaro ir tęsiasi iki 6 valandos ryto“.
Reanimatologas būtinas, bet neapmokamas
125 lovas turinčioje Gargždų ligoninėje savaitgaliais taip pat dirba trys specialistai (chirurgas, reanimatologas ir vidaus ligų gydytojas) bei budintys gydytojai namuose. Beje, vyriausioji gydytoja Alma Grikšienė atkreipė dėmesį, kad apskritai teikti reanimatologo paslaugas įstaiga pajėgi tik todėl, kad sugeba metus baigti su biudžeto likučiu. Mat po 2012 m. balandžio 1 d. ligoninės restruktūrizacijos 430 tūkst. Lt per metus kainuojančiam Anesteziologijos-reanimacijos skyriui išlaikyti ligonių kasos nebeskiria lėšų.
Portalo pašnekovė šiuo atveju mato ne vieną įstatymo spragą – nors rajono ligoninei išlaikyti reanimatologus nebepriklauso, bet įstatymas reikalauja bet kuriai ligoninei suteikti skubią būtinąją pagalbą. Be tokio specialisto, A. Grikšienės nuomone, tai būtų net neįmanoma. „Būna, kad reanimobilio iš Klaipėdos laukti tenka ir 4 valandas, - sakė gydytoja. – Aš jų nekaltinu, bet tiesiog jie, pavyzdžiui, tuo metu būna Tauragėje“.
Tiesa, ši problema aktuali bet kurią dieną. O kalbant apskritai apie pacientų aptarnavimą savaitgaliais, pasak pašnekovės, problemų nekyla. Tiesa, planiniams pacientams, be abejo, vyriausioji gydytoja rekomenduoja gultis į ligoninę savaitės pradžioje, o ne pabaigoje.
Visi portalo pašnekovai tikino, kad jų atstovaujamos ligoninės, kaip ir reikalauja įstatymai, skubią pagalbą suteikiančios visą parą kiekvieną dieną.
Darbuotojų skaičiaus įstatymai nenumato
SAM Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Giedrė Maksimaitytė „Vakarų Lietuvos medicinai“ paaiškino, kad įstatymo, reglamentuojančio gydytojų skaičių ligoninėje darbo, švenčių dienomis ar savaitgaliais, nėra. „Sveikatos priežiūros specialistų darbo krūvius nustato ir tvirtina įstaigos vadovas. Šie krūviai turi būti aptarti slaugos ir gydymo tarybose“, - aiškino SAM atstovė, paminėdama SAM ministro 2012 m. gegužės 9 d. įsakymu patvirtintą Slaugytojų darbo krūvio nustatymo tvarkos aprašą, kuriame pateikiamos rekomendacijos atsižvelgti į slaugytojų darbo krūvį mažesnio pacientų slaugos intensyvumo laiku (naktimis, poilsio ir švenčių dienomis) ir pacientų skaičių vienam slaugytojui didinti, bet ne daugiau kaip 3 kartus.
SAM ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakyme „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos ir Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ skelbiama, kad nustatytas skubiosios medicinos pagalbos teikimo laikas, per kurį ši pagalba turi būti pradėta teikti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, yra vienas iš kriterijų, pagal kuriuos skubioji medicinos pagalba skirstoma į 4 kategorijas: pirma – nedelsiant; antra – ne vėliau kaip per 10 minučių nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą; trečia – ne vėliau kaip per 30 minučių nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą; ketvirta – ne vėliau kaip per vieną valandą nuo atvykimo.
„Jei į asmens sveikatos priežiūros įstaigą tuo pačiu metu atvyksta keli pacientai, kuriems reikalinga skubioji medicinos pagalba, ir pagalba visiems negali būti suteikta vienu metu, pirmiausia ji turi būti suteikta pacientams, kuriems reikalinga pirmos kategorijos, po to – atitinkamai 2, 3 ir 4 kategorijų pagalba“, - aiškino G. Maksimaitytė.
Ligita Sinušienė