Galvos smegenų navikas iki šiol buvo labai sunkiai gydoma liga, tačiau praėjusiais metai atliktų tyrimų duomenys suteikė naujų žinių ir tapo dideliu žingsniu pirmyn. Glioblastoma ir anaplastiniais oligodendroglijos navikais sergantys ligoniai pagal tam tikrus genetinius žymenis navikuose gali būti skirstomi į grupes siekiant jiems parinkti maksimaliai efektyvų gydymą.
Tikslingi genetiniai tyrimai
Du atsitiktinės imties tyrimai, kurių rezultatai paskelbti praėjusiais metais, lygino chemoterapijos ir spindulinio gydymo efektyvumą vyresnio amžiaus piktybine glioma sergantiems ligoniams.
Abiejuose tyrimuose dalyvavusių ligonių navikai buvo tiriami analizuojant tam tikrą ląstelės branduolyje randamą baltymą, vadinamą metilgunaninmetiltransferaze (MGMT). Šis baltymas atsakingas už pakitusios ląstelės DNR reparaciją, o jį koduojančio geno susijungimas su metilo grupėmis tiesiogiai veikia baltymo aktyvumą.
Abiejų tyrimų duomenys parodė, jog ligoniai, kurių MGMT geno aktyvumas buvo nuslopintas metilo grupių, geriausiai išgyveno gydomi chemoterapiniu preparatu temozolamidu, o nemetilintą MGMT turintys pacientai - gydomi spinduline terapija.
Oligodendroglijos navikai yra smegenų navikų grupė, jautri chemoterapiniam ir spinduliniam gydymui. Vis dėlto iki šiol chemoterapijos skyrimas po operacinio gydymo nepailgino pacientų išgyvenamumo.
2012 metais paskelbti dviejų tyrimų, trukusių beveik 18 metų, duomenys. Tyrimuose po spindulinio gydymo ligoniams buvo skiriamas gydymas chemoterapija, kuris pailgino išgyvenamumą. Navikų audinio analizė parodė, jog chemoterapija pailgino išgyvenamumą tik ligoniams, kurių vėžio ląstelėse nustatyti chromosomų pakitimai - 1p-19q delecija.
„Minėti tyrimai atskleidė priežastis, kodėl vienu atveju chemospindulinis gydymas yra efektyvūs, o kitu – ne. Todėl buvo įrodyta, kad visiems glialiniais galvos smegenų navikais sergantiems pacientams, kuriems numatomas chemospindulinis gydymas, tikslinga atlikti genetinius tyrimus, kurie parodytų, ar chemoterapija temozolamidu duos pageidaujamą efektą“, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė gydytojas neurochirurgas dr. Kęstutis Jacikevičius.
Pagrindinis gydymo būdas – chirurginis
Dr. Kęstutis Jacikevičius paaiškino, kad pagrindinis galvos smegenų navikų gydymo metodas - chirurginis naviko šalinimas. Stengiamasi pašalinti kiek galima daugiau naviko, nesukeliant papildomų neurologinių defektų. Visos operacijos dėl galvos smegenų navikų yra mikrochirurginės, o radikalumui padidinti naudojama neuronavigacija, intraoperacinė fluoroscencija, intraoperaciniai radiologiniai tyrimai, funkcinis intraoperacinis monitoravimas. Pašalinus naviką, priklausomai nuo jo histologinės struktūros, skiriamas spindulinis ar chemospindulinis gydymas. Jei navikas recidyvuoja, dažniausiai reikia atlikti pakartotinę operaciją.
Suserga vis daugiau žmonių
Pirminiai galvos smegenų navikai sudaro apie 2 proc. visų piktybinių navikų. Jų dažnis 100-ui tūkst. gyventojų Europoje ir Šiaurės Amerikoje yra 8-10 per metus ( C.B. Lumenta ir kt. European Manual of Medicine. Neurosurgery). Iš galvos smegenų navikų dažniausiai diagnozuojamos glioblastomos, žemo piktybiškumo laipsnio astrocitomos bei meningiomos.
Kiekvienais metais Lietuvoje glialiniais galvos smegenų navikais suserga apie 200-300 žmonių ir šis skaičius turi tendenciją didėti.
vlmedicina.lt
Šaltinis
Stupp R. et al. Nat. Rev. Clin. Oncol. 10. 69-70, 2013