Gamintojai: sveiki produktai neženklinami, nes tai nenaudinga

Gamintojams, norintiems populiarinti sveikų produktų žymėjimą, labai svarbi tiek Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), tiek kitų institucijų pagalba, bet kol kas SAM priemonės dažnai niekinės, o pažadai netesimi. Taip LRT RADIJUI sako Grūdų perdirbėjų asociacijos vykdančioji direktorė Dalia Ruščiauskienė. „Įmonės nemato naudos iš tų ženklų. Labai gerai, kad ženklai neprivalomi. Jei būtų privalomi, įmonės patirtų papildomų išlaidų, didėtų kainos, o visuomenė ir toliau nesuprastų, kas tai yra“, – mano Pienininkų asociacijos direktorius Egidijus Simonis.

Reklama

Žymėti sveikus produktus Lietuvoje kol kas nepopuliaru

Per 15 metų pastebėta teigiama tendencija – daugiau jaunų žmonių, jaunų šeimų ima domėtis tuo, ką valgo, ir rinktis tinkamesnius maisto produktus, sako gydytoja dietologė Edita Gavelienė. Tačiau ypač svarbi problema – kad meilė vaikams išreiškiama maistu, t. y. vaikai lepinami saldumynais, kurie tampa kasdieniu dalyku.

Vis dėlto, pabrėžia E. Gavelienė, renkantis maistą, žmonėms svarbiausia kaina, antroje vietoje – skonis, o sveikata pasitraukia net į ketvirtą ar penktą vietą.

„Blogiausia, kai žmogus net nemato, ką valgo. O labai norėtųsi, kad pirmiausia žmonės atkreiptų dėmesį į patį valgymą ir įtrauktų jį į savo dienotvarkę. Po to tikrai bus pradedama rinktis ir tai, kas bus valgoma“, – mano dietologė.

Iniciatyva tam tikrais simboliais žymėti sveikus produktus žinoma ir Lietuvoje, bet balais įvertinti jos sėkmę sudėtinga, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga: „Produktų žymėjimas turi būti maksimaliai paprastas, nes, norint pasidomėti, kokia sudėtis, reikia daug laiko, žinių, supratimo. Naudojamas rakto skylutės simbolis, yra šviesoforo principu žymimų produktų, Prancūzija įsivedė raidžių sistemą.“

Kodėl Lietuvoje rakto skylutė, naudojama Skandinavijoje, nėra populiari, pasak ministro, lemia pasiūlos ir paklausos klausimas. „Vartotojai sako, kad nėra pasiūlos. Gamintojai sako, kad nėra paklausos, bet jei žmonės pirktų sveikus produktus, daugiau jų gamintų. Kaip tos abi pusės galėtų pajudėti viena prie kitos?“ – svarsto A. Veryga.

Jo teigimu, jei Sveikatos apsaugos ministerijai pavyks susitarti su Švietimo ir mokslo ministerija bei savivaldybėmis siekti, kad maistas, tiekiamas į ugdymo įstaigas, atitiktų tokius reikalavimus, tada atsirastų paklausa: „Būtų gaminama daugiau produktų, būtų ir daugiau vartotojų. Produktai gal net ir atpigtų, jei gamyba būtų didesnė ir žmonėms taptų žinomesnė. Žinoma, mes turėtume daugiau investuoti į komunikaciją, žmonėms aiškinti, kad yra toks žymėjimas ir produktų reikia ieškoti.“

Rakto skylutė reiškia griežtus reikalavimus, bet Švedijoje simbolis taikomas nuo 1989 m. ir ten ženklinama daugiau kaip 10 tūkst. pavadinimų produktų, o Lietuvoje tokių yra tik 110. Paklaustas, ką ministerija padarė, kad ir gamintojai norėtų ženklinti, ir žmonės žinotų, ką tai reiškia, A. Veryga tikina, jog ministerija visiškai neseniai keitė tvarką, kad būtų galima žymėti daugiau produktų.

„Mes dabar gana aktyviai bendraujame su gamintojais ir tariamės ne tik dėl žymėjimo, bet ir dėl to, kad gamintojai mažintų tų medžiagų, kurios mažai pageidaujamos maisto produktuose, kiekius. Siekiame su maisto gamintojais pasirašyti susitarimą dėl konkrečių terminų ir cukraus, druskos kiekių“, – kalba ministras.

Grūdų perdirbėjų asociacija: SAM gamintojams pagalbos neteikia

Anot Grūdų perdirbėjų asociacijos vykdančiosios direktorės Dalios Ruščiauskienės, gamintojams, norintiems populiarinti sveikų produktų žymėjimą, labai svarbi tiek SAM, tiek kitų institucijų pagalba: „Bet tokios pagalbos nelabai sulaukiame, nors ženklas yra Švedijos. Lietuva turi teisę jį naudoti, bet tai ne įmonės, ne privatus ženklas. Ministerija 2015 m. išleido reklaminius plakatus, kurie buvo niekinė priemonė, nepadėjo padidinti produktų žinomumo.“

Grūdų perdirbėjų asociacijos atstovės įsitikinimu, SAM turi galimybes populiarinti pažymėtus produktus, per žiniasklaidos priemones informuoti visuomenę, be to, turėtų būti įvairių edukacinių priemonių ir tęsiami pažadai.

„Apie tai kalbama nuolatos, per susitikimus SAM sakoma, kad bus įtraukiami sveikatai palankūs produktai į vaikų meniu, maistą ligoninėse, bet kol kas tai nedaroma“, – teigia D. Ruščiauskienė.

Nors SAM sako, kad šis tas vyksta, jog jie inicijuoja susitarimą, kad būtų pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl maisto produktų gerinimo, D. Ruščiauskienė neslepia, kad prie šio susitarimo neprisijungęs nė vienas jų asociacijos narys, nes susitarimas praktiškai niekinis.

„SAM nieko neįsipareigoja: nei viešinti sveikesnius produktus gaminančių įmonių, nei kažkaip kitaip paremti. Tad įmonės produktus gamina pačios, juos viešina įvairiais joms prieinamais būdais, todėl nemato priežasties prisijungti prie šios akcijos – juk ji vienpusė“, – pabrėžia asociacijos atstovė.

Apie naudos neteikiančius dalykus, tokius kaip ženklinimas, negalvojama

Pienininkų asociacijos direktorius E. Simonis, paklaustas, kokia situacija vyrauja pieno rinkoje, sako, kad nė viena Pieno centro įmonė nenaudoja jokių ženklų: „Nėra nei rakto skylutės, nei šviesoforų, nei kažkokių šypsenėlių. Įmonės nemato naudos iš tų ženklų. Labai gerai, kad ženklai neprivalomi. Jei būtų privalomi, įmonės patirtų papildomų išlaidų, didėtų kainos, o visuomenė ir toliau nesuprastų, kas tai yra.“

Anot E. Simonio, pačios įmonės dirba, mažindamos druskos, cukraus, transriebalų kiekį. „Pagrindinis kriterijus visada yra vartotojas. Kalbant apie susitarimus ir jų pasirašymą, papildomus reikalavimus, tai čia Sveikatos ministerijos ir kitų institucijų parodymas, kad kažkas kažką daro“, – aiškina pašnekovas.

Paklaustas, kaip sveikų produktų žymėjimas keltų išlaidas, E. Simonis tvirtina, kad jei vienai įmonei tektų pakeisti ženklinimo etiketes, metams tai kainuotų 50–100 tūkst. eurų: „Jei turime daugiau nei 20 įmonių, vien ženklinimui išleistume daugiau nei du milijonai eurų. Tai atsilieptų ir produkto kainai. Pakuotes perkame 3–5 metams į priekį, jų užsakoma daug.“

E. Simonis teigia, kad visuomet, kai kažkas keičiasi, atsiranda papildomų išlaidų. „Įmonės pačios mąsto, galvoja, papildomai ženklina. Tai įmonių rinkodara. Jeigu jos mato, kad tai naudinga, tai ir daro. Jei kažkurie dalykai priverstiniai ir neneša naudos, apie tai net negalvojama“, – tikina specialistas.