Gamtininkas: Lietuvoje nyksta uogavimo tradicija(1)

Lietuvoje vis mažėja uogautojų, o daugelis žmonių nebepažįsta vaistažolių, pastebi gamtininkai Deividas Makavičius ir Mindaugas Lapelė. „Grybavimas dar tebėra didelis pomėgis ir žmonės noriai grybauja, to vaistažolės tapę tik mados reikalu. Žmonės jas perka, bet nelabai kas bepažįsta. Biologijos pamokose, ko gero, taip pat nėra suteikiama apie tai žinių“, – įsitikinęs D. Makavičius.

Reklama

Lietuviai jau pradėjo ragauti pirmąsias uogas: kur ne kur jau galima rasti prisirpusių vienų pirmųjų vasaros uogų – žemuogių. Kaip teigia gamtininkas D. Makavičius, Žemaitijoje, Šiaurės Lietuvoje šios uogos jau gerokai raustelėjusios, o Pietų Lietuvoje žmonės jau galėjo šių uogų prisiverti ant smilgų.

„Mėlynės žydi, bet tai dar tik pati pradžia – nesimato žiedų ir sunku įvertinti, koks gali būti jų derlius. Būna metų, kada mėlynių būna gausu, o būna, kai visai nėra. Mėlynių ir aviečių gausiau bus galima rinkti liepos mėnesį. Tuo metu kitas uogas – bruknes ir spanguoles – žmonės renka rudeniop“, – teigia D. Makavičius.

Didžiausią įtaką galimam uogų derliui, pasak D. Makavičiaus, turi orų sąlygos žydėjimo laikotarpiu: „Jei spanguolių žydėjimo metu būna šalnos, derliaus galima tikėtis mažo. Kataklizmų ar didelių orų permainų lyg ir nebuvo, tačiau būsimą rudeninių uogų derlių įvertinti sunku. Be to, daug kas priklauso nuo regiono: Žemaitijoje gali būti vienaip, Dzūkijoje – visiškai kitaip. Panaši situacija būna ir soduose: vienoje Lietuvos dalyje gausiai uždera obuolių, kitoje – ne. Lietuva nedidelė, bet užtenka, kad kas nors nutiktų žydėjimo laikotarpiu.“

Pasak Dzūkijos nacionalinio parko Gamtos skyriaus vedėjo M. Lapelės, šalnos gerokai pašaldė spanguolių žiedus. „Prieš savaitę šalnos „pakando“ spanguoles. Ko gero, jų šiemet bus ne visose atvirose vietose – daugiau pelkėtuose pušynėliuose, nendrynuose“, – LRT.lt portalui kalbėjo gamtininkas.

M. Lapelės teigimu, geriausia orientuotis, ar miškuose yra uogų, stebint prekeivius pakelėse.

„Važiuoji keliu ir stebi, ar žmonės prekiauja uogomis prie kelio, ar ne. Žemuogių, bent jau mūsų kraštuose, nėra itin daug. Idealių metų, kad viskas būtų gerai, nėra – tai šalnos, tai sausros atsiliepia. Mėlynės pavasarį žydėjo gausiai ir gražiai, ko gero, jų turėtų būti nemažai. Žurnalistai nori aiškių atsakymų į paprastus klausimus, bet gamtininkai tų atsakymų negali duoti, nes vienuose miškuose uogų bus, kitur gali nebūti“, – sako gamtininkas.

Pastebi, kad mažėja uogautojų

Gamtininkai atkreipia dėmesį, kad lietuviai vis dar mėgsta grybauti, bet vis mažiau uogauja ir renka vaistažoles.

„Jei grybavimas dar tebėra didelis pomėgis ir žmonės noriai grybauja, tai vaistažolės dabar tapę tik mados reikalu. Žmonės jas perka, bet nelabai kas bepažįsta. Biologijos pamokose, ko gero, taip pat nėra suteikiama apie tai žinių“, – LRT.lt kalbėjo D. Makavičius.

Jo teigimu, vyresnio amžiaus žmonės dar prisirenka uogų sau ar tam, kad parduotų turguje, tačiau daugelis žmonių bijo erkių. „Jų būna tokiose vietose. Turbūt uogavimas, kaip tradicija, Lietuvoje menks. Žmonės aviečių, šilauogių, spanguolių užsiaugina sklypuose, matyt, uogavimas daugiau liks kaip pramoga“, – sako D. Makavičius.

Kad mažėja spanguoliautojų, sutinka ir Dzūkijos nacionalinio parko darbuotojas M. Lapelė.

„Tai liko vyresnių žmonių tradicija. Jaunimas tokį patį pinigą uždirba rinkdamas voveraites. Kam klampoti po pelkes, nešti uogas? Mažėja uogautojų. Tačiau vis dar tenka apgailestauti dėl tų, kurie mėlynes renka šukomis – atlekia, nurauna, o vėliau miškai atrodo baisiai. Mes einame neteisingu keliu – jei nesupirkinėtų tokių uogų supirkėjai, niekas su tomis šukomis ir nepultų braukyti. Tokiu būdu rinktos uogos skiriasi