Gamtoje slypintis pavojingas užkratas

Pavasarį sodininkams ir daržininkams prasideda aktyvus darbymetis, todėl svarbu prisiminti pavojingą ligą - stabligę, kurios sukėlėjai yra labai plačiai paplitę gamtoje. Jie randami įvairiausių gyvūnų, taip pat ir žmogaus žarnyne; su išmatomis patenka į dirvožemį ir jame sporų pavidalu gali išbūti gyvybingi ilgą laiką.

Pastaraisiais metais Lietuvoje vidutiniškai registruojami 2 stabligės atvejai per metus.

Stabligė yra ūmi įvairaus stiprumo raumenų spazmais pasireiškianti liga, kurią sukelia bakterija Clostridium tetani. Ši bakterija gamina sporas, atsparias aplinkos veiksniams (karščiui, šalčiui, saulės šviesai), todėl sporos išlieka gyvybingos nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Šia pavojinga liga susergama, kai ligos sukėlėjas ar jo sporos patenka į žaizdą, ypač į dirvožemiu užterštas gilias durtines žaizdas. Pavojingos yra bet kokios žaizdos ir stipresni nudegimai. Kartais stabligė pasireiškia po sunkesnio galūnių nušalimo ar nuplikinimo. Sergantieji stablige aplinkiniams nepavojingi. Tai viena iš nedaugelio ligų, kai nuo ligonio žmonės neužsikrečia.

Pirmieji stabligės požymiai po užsikrėtimo dažniausiai pasireiškia po savaitės, bet gali būti ir po kelių dienų ar mėnesių. Sukėlėjas, patekęs i anaerobines sąlygas (gilios durtinės žaizdos), pradeda daugintis ir gaminti egzotoksinus. Toksinas paveikia įvairias nervų sistemos struktūras, kas sukelia stiprius raumenų susitraukimus, kitus simptomus. Liga prasideda palaipsniui. Pirmieji ligos požymiai gali būti trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai, „tirpimas“ užkrato patekimo vietoje. Vėliau liga pasireiškia įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Šie spazmai būna labai skausmingi, jų trukmė - nuo kelių sekundžių iki kelių minučių, o jeigu spazmai apima didelių raumenų grupes, būna tokie stiprūs, kad nuo jų lūžta kaulai; nuo kramtomųjų raumenų spazmų lūžta dantys. Dėl sunkių traukulių priepuolių gali ištikti hipoksija ir mirtis.

Persirgus stablige ir pasveikus natūralus imunitetas nesusidaro, todėl svarbu atminti, kad patikimiausia priemonė, padedanti apsisaugoti nuo šios pavojingos ligos yra skiepai. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1066 „Dėl Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus“, kūdikiai ir vaikai valstybės lėšomis skiepijami nuo stabligės: 2, 4, 6 ir 18 mėnesių, vėliau skiepijami 6-7 ir 15-16 metų vaikai. Taip pat nuo stabligės (aktyvi imunizacija) valstybės lėšomis skiepijami traumas patyrę asmenys, o nuo 2009 metų vyresni nei 25 metų asmenys kas 10 metų skiepijimi nuo difterijos ir stabligės.

Panevėžio visuomenės sveikatos centras