Gargždų gydytojai supykę dėl vykdomos sveikatos apsaugos sistemos reformos(1)

Trečiadienio rytą „Vakarų Lietuvos medicinos“ komanda apsilankė Gargždų ligoninėje. Daktaro Audriaus Šimaičio paskaita apie gydytoją ne tik kaip medicinos specialistą, bet ir puikų vadybininką, iliustruojama pavyzdžiais iš asmeninės patirties Anglijoje, supurtė vietos gydytojų bendruomenę ir privertė, nors ir nedrąsiai,  atsiverti – sveikatos apsaugos reforma Lietuvoje juos nuvylusi.

Reklama

Atsakomybė ir už tai, kas nepadaryta

Anglijoje jau keletą metų dirbantis gydytojas kardiologas A. Šimaitis gretino Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą su Jungtinės Karalystės, tačiau savo paskaita nesiekė vien tik patenkinti gargždiškių smalsumą, bet skatino būti iniciatyvius ir visuomeniškus. „Mes atsakingi ne tik už tai, ką darome, bet ir už tai, ko nedarome“, - tokiu moto paskaitą pradėjo vienas „Vakarų Lietuvos medicinos“ steigėjų.  

Gydytojo kalboje buvo daug lyginamųjų skaičių. Vienas iš jų – slaugytojų ir pacientų santykis – gargždiškiams sukėlė tik apmaudžias šypsenas. Mat kai kurių pasaulio šalių ligoninėse vienam slaugytojui tenka penki ar net mažiau pacientų, Lietuvoje – net iki trisdešimties.

Kaip pasakos gydytojai klausėsi daktaro pasakojimo apie ligoninių Anglijoje darbo organizavimą: „Gydytojas specialistas atlieka tik jo kvalifikacijos reikalingas procedūras, tarkim – operacijas, bet paciento paguldymu į palatą rūpinasi vadinamieji lovų slaugytojai, kiekvienas daktaras turi po asmeninę sekretorę, apskritai gydymo įstaigoje yra gana nemažai klerkų“. Šių atlyginimai yra kur kas mažesni nei gydytojų, o pastariesiems, atitrauktiems nuo jų kvalifikacijai per žemų funkcijų, mokami aukštesni atlyginimai. A.Šimaičio įsitikinimu, tokia kitos šalies patirtimi gali pasinaudoti Lietuva.

Santaupų neišvydo

Deja, Vyriausybės vangiai vykdoma sveikatos apsaugos sistemos reforma  Gargždų ligoninės kolektyvas net neslėpė esąs nusivylęs. Įstaigos vyriausioji gydytoja Alma Grikšienė dar vis mena prieš metus mieste įvykusią skaudžią nelaimę, kai keturiasdešimtmetis vyras mirė tiesiog miesto stadione, nes po vieno sveikatos apsaugos reformos etapo ligoninė nebeturėjo reanimatologų, o iki Klaipėdos jo taip pat nebuvę galimybės suspėti nuvežti. „Iš viso dešimtyje rajonų buvo panaikinti reanimacijos ir chirurgijos skyriai. Buvo garsiai kalbama, kad taip bus sutaupyta 300 mln. Lt, bet mes „iš apačios“ tų sutaupytų milijonų nematome“, - apmaudžiai kalbėjo A. Grikšienė.

Iššvaistytas 1 mlrd. Lt

Komentuodamas ligoninės vadovės paminėtą atvejį, Anglijos terminais A. Šimaitis jį pavadino tipiška  mirtimi, kurios greičiausiai buvę galima išvengti. Šalyje, kurioje mūsų tautietis dirba dabar, jo teigimu, vertinamos ir sistemos klaidos, o už nepataisomas tenka atsakyti ne vien gydytojui, kaip yra Lietuvoje, bet ir gydymo įstaigos administracijai. 

Kalbėdamas apie Lietuvos sveikatos reformą, apie kurią skaudžiame kontekste užsiminė vyriausioji gydytoja, A. Šimaitis iškyrė, jo manymu, vieną iš daugelio reformos klaidų - minėtieji sutaupyti 300 mln. Lt buvo nepaskirstyti, o tiesiog „nubraukti“ nuo ir taip menkai finansuojamos sveikatos apsaugos. Beje, pasak daktaro, norint užtikrinti deramą gydytojų atlyginimą Lietuvai reikalingi papildomi 1 mlrd. Lt. Tačiau to dabartinė sistema užtikrinti negali. Tai tik vienas iš pavyzdžių, kad reikalingi gilūs struktūriniai pokyčiai.

Sveikatos apsaugos finansavimas per artimiausius penkerius metus išliks problematiškas dėl ir toliau išliekančios sunkios bendros pasaulio ekonominės padėties.  Anglijos ekspertai skelbia, kad kad po penkerių metų jiems prireiks dar ketvirtadaliu padidinti sveikatos apsaugai skiriamas lėšas arba tokią sumą sutaupyti dididant sistemos efektyvumą.  „O Lietuva šiuo požiūriu niekuo nesiskiria nuo kitų valstybių“, - pabrėžė pranešėjas. Todėl, jo manymu, kad Lietuva išlaikytų dabartinį sveikatos apsaugos finansavimą per artimiausius penkerius metus turės skirti arba sutaupyti efektyvumo gerinimo dėka 1 milijardų litų.

Deja, unikalių sveikatos apsaugos minusų pas mus netrūksta. Vienas galbūt nemaloniausių – daktaro gargždiškiams pateiktos magistrinio Neringos Jasaitytės 2010 metų darbo išvados – Lietuva yra paskutinėje vietoje Europoje pagal sveikatos apsaugos sistemai skiriamų lėšų įsisavinimą. Jos rodiklis – 60 procentų nuo vieno lito. „Mano paskaičiavimais, likusioji – iššvaistytoji – dalis sudarytų daugiau kaip 1 mlrd. Lt“, - pastebėjo A. Šimaitis.

Nepribrendo ar pernoko?

Dar ne vieną Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos ydų susitikime paminėjo A. Šimaitis, kiekvienai priešpastatydamas svečios šalies puikios praktikos pavyzdį. Tačiau viena iš Gargždų ligoninės chirurgių Vida Ronkaitytė neslėpė abejojanti, kad savo gimtinėje sulauks efektyvios pertvarkos: „Man atrodo, kad Lietuva dar nepribrendo drastiškiems pokyčiams. Gal pirmiausia reiktų išspręsti socialines problemas, pavyzdžiui, kas lankys namuose kaimo žmogų, jei ligoninėse sumažės lovų?“.

Chirurgė teiravosi ir A. Šimaičio, ar, jo manymu, reanimacijos skyrius reikalingas kiekviename šalies rajone. Atsakydamas gydytojai daktaras pabrėžė, kad reikia vertinti kiekvieną regioną individualiai, bet, akcentavo, – operacijų kokybė priklausanti nuo jų skaičiaus. „O tinkamoms reformoms, analogiškoms kitų šalių, Lietuva ne tik pribrendo, bet jau gal ir pernoko“, - pabrėžė gydytojas.

Nusivylę

„Mes esame labai supykę ant tos reformos, - baigiantis susitikimui atviravo ligoninės vadovė. – Ji vykdoma neapgalvotai, ne iš to galo“.

Susitikime su nepriklausomo portalo komanda puse lūpų buvo prasitarta ir apie nedrąsą viešinti sistemos ydas. „Jūs, gydytojau, galite kalbėti, nes su Lietuvos sveikatos apsaugos sistema esate nesusaistytas jokiais ryšiais“, - A. Šimaičio adresu atskriejo ir tokia frazė. Tiesa, gydytojo pranešimas atspindėjo, jog pernelyg uždara medikų bendruomenė – ne vienintelės mūsų šalies skaudulys. Daktaras priminė kolegoms vieno Anglijos anesteziologo atvejį, kuris, paviešinęs, jog jo darbovietėje – vaikų klinikoje – operacijų metu dalis mažųjų pacientų galėję ir išvengti mirties, buvo išgirstas tik po penkerių metų. Jo dėka Anglijos sveikatos sistemoje įvyko didžiuliai pozityvūs pokyčiai, deja, jis darbo savo šalyje nebegalėjęs rasti.

Ligita Sinušienė

 ligita@vlmedicina.lt