Gediminas Norvilas. Ar jau tinkamas laikas riboti alkoholio prieinamumą?(15)

Alkoholio fronte kilo trumpalaikis sujudimas - trys Seimo nariai įregistravo pataisą (ketvirtas pritarė), kad būtų nukeltas draudimas prekiauti alkoholiu degalinėse nuo 2016 iki 2019 metų. Girtavimas įvardijamas kaip viena opiausių problemų, tačiau didelių diskusijų ar protestų nebuvo, susidaro vaizdas, kad visuomenės tai nejaudina.

Reklama

Politikų, visuomenės veikėjų, kurie siekia tautos sveikatinimo, nėra daug, jų pastangos atkreipti dėmesį į alkoholio vartojimo problematiką vertos pagarbos, tačiau yra ir neigiamų „kovos“ su alkoholiu padarinių.

Tautos blaivinimas su politiniu prieskoniu

Stebint alkoholio prieinamumo ir vartojimo mažinimo problemų diskusijas viešoje erdvėje, pastebėtina tai, kad neretai po visuomenės blaivinimo idėjomis slypi politiniai motyvai.

Gerb. doc. dr. Aurelijaus Verygos įžvalgos šia tema prasideda kritika, pirmiausia nukreipta prieš socialdemokratus, ir kaltinimais nekompetencija bei tautos girdymu (straipsnis „Ar apgirtusius žmones politikams lengviau vairuoti?“).

S. Kriaučiūnienės straipsnis „Socialdemokratai ir konservatoriai su liberalais griauna valstybę iš vidaus“ tiesiogiai nurodo, kas kaltas dėl girtavimo problemų Lietuvoje.

Buvusio Seimo nario, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio viešoje erdvėje išsakyta pozicija taip pat prasideda nuo konkrečios partijos narių įvardinimo: „Trys socialdemokratai (Andrius Palionis, Eduardas Šablinskas ir Juras Požėla) pasišovė toliau tarnauti alkoholio pramonės interesams...“ („Ar degalinėse būtinas alkoholis?“).

Kiekvienos partijos tikslas yra gauti valdžią. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narių siekis sumenkinti ir sukritikuoti kolegas socialdemokratus, konservatorius ir liberalus suprantamas ir žiūrint iš pragmatikų pozicijų pateisinamas, nes šios partijos pakaitomis valdo Lietuvą. Tačiau visuomenės sveikatinimo politizavimas yra kaip šaukštas deguto, pagadinantis visą statinę medaus, nespo kilniais siekiais galima įžvelgti asmeninės ir partinės naudos motyvus.

Kas iš tiesų kaltas, kad žmonės nusigeria?

Kažin ar teisinga yra kaltinti konkrečių partijų Seimo narius ir alkoholio pramonės lobistus, kad jie yra suinteresuoti girdyti tautą, siekiant gauti pelno ar asmeninės naudos. Juk verslas nesiekia išnaikinti potencialių naudos nešėjų. Tokiais teiginiais nukreipiamas dėmesys nuo asmeninės vartojančiųjų alkoholį atsakomybės ir visa kaltė dėl girtavimo padarinių suverčiama tariamiems „blogiesiems“. Tai politiniai žaidimai, nukreipti į „priešų“ paiešką, kurie yra apkaltinami dėl tautos nesėkmių ir problemų. Tada kovotojai už tautos gerovę puola į kovą, o rezultatas - gaunamas momentinis visuomenės dėmesys, tačiau galutiniame rezultate žmonės atsiriboja nuo populistų ir nebepalaiko jų idėjų.

Tik nereikia mūsų gąsdinti

Dar vienas šaukštas deguto – tai perdėtas ir subjektyvus situacijos vertinimas, paremtas daugiau emocijomis nei realybe. Seimo nariai ir alkoholio gamintojai yra kaltinami Lietuvos žmonių girdymu ir luošinimu. Dėl girtuoklių vaikų, turinčių įvairių raidos sutrikimų,taip pat kalti neatsakingi seimūnai. Liūdniausia tautos blaivintojų prognozė - tauta prasigers, degraduos ir galų gal išnyks.

Lietuvoje gyvenimas gerėja. Tai rodo ir mokslinių tyrimų ir Statistikos departamento ataskaitos. Tačiau nebūtina skaityti skaičius apie gerėjančius ekonominius ir kitus rodiklius, nes ir plika akimi matyti, kad tauta degraduoti net nesiruošia.

Vertinant kritiškai - kovojantys už blaivybę labiau vadovaujasi emocijomisir siekdami sukelti nepasitenkinimo aitras visuomenėje nemato visumos, o tik blogus politikus, alkoholio lobistus bei girtuoklius.

Apie ką diskutuoti?

Vietoj aršių kovų su politikais tikslingiau būtų energiją nukreipti į objektyvų situacijos vertinimą ir visuomenės nuomonės formavimą. Būtina diskutuoti apie draudimą vartoti alkoholį vaikų akivaizdoje. Viešinti suaugusiųjų atsakomybę už vaikų girdymą alkoholiu, nes, pvz., dažnas suaugęs labai nustemba, kai sužino, kad duodamas vaikui alaus gurkšnį „dėl apetito“ ar nupirkdamas butelį sidro, gali būti nubaustas nuo 72 iki 144 eurų (Administracinės teisės pažeidimų kodeksas, 80 straipsnis).   

Taip pat reikėtų plačiau diskutuoti apie vairavimą visiškai blaiviems, nes, remiantis apklausų duomenimis, tik 35 proc. gyventojų pritaria leistino alkoholio koncentracijos kraujyje limito visiems vairuotojams sumažinimui iki 0 promilių. Tai reikštų, kad norinčiųjų vairuoti truputį išgėrus yra ganėtinai daug. Ar vien draudimais įmanoma pakeisti žmonių nuomonę ir elgseną?

Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programoje, patvirtintoje parėjusių metų birželio 26 d., numatyta didinti amžiaus cenzą pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus iki 20 metų amžiaus. Diskutuojant dėl šio nutarimo, Seimo salėje skambėjo pajuokavimai, kad iki dvidešimties vestuves kelti galima, tačiau šampaną gerti – ne.

Juokai juokais, tačiau šiandien nepilnamečių girtavimas laikomas viena didžiausių problemų, o Lietuva ir šioje srityje yra prie „lyderių“. Jei nepavyksta sukontroliuoti vaikų girtavimo, tai ar draudimas veiks jau galinčius atlikti karinę tarnybą ir šeimas kuriančius vyrus ir moteris? Jau šiandien būtina plačiai diskutuoti ir kelti klausimą, ką daryti, kad vaikai, kuriems dabar dešimt metų, suaugę draudimą priimtų kaip normą, o ne kaip suvaržymą.

Socialinės reklamos poreikis

PSO rekomendacijose nurodoma, kad, remiantis moksliniais tyrimais ir patirtimi, siekiant mažinti alkoholio vartojimą pirmiausia būtina riboti alkoholio prieinamumą ir vizualizaciją, t.y. alkoholio reklamą. Ypač tai aktualu kalbant apie vaikus ir jaunus žmones, kuriems dar nėra susiformavę alkoholio vartojimo įpročiai.

Tačiau draudimai veikia tik trumpalaikėje perspektyvoje, jei nesiimama kitų priemonių – visuomenės nuomonės, stereotipų, vertybinių nuostatų ir tradicijų formavimo.

Ko gero, visi, nors kiek besidomintys rinkodara, žino, kad reklama veikia. Todėl daug didesnis efektas būtų, jei lygiagrečiai su draudimais būtų reguliariai pateikiama socialinė reklama, nukreipta ne į gąsdinimą liūdnomis pasekmėmis, o į objektyvų informavimą apie alkoholio žalą ir gyvenimo be svaigalų naudą.

Pvz., Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos tinklapyje yra prieinamos labai veiksnios antialkoholinės reklamos, tačiau kiek žmonių jas mato ar žino apie šį tinklapį?

Be abejo, reklama kainuoja nemažus pinigus ir šis argumentas neretai pateikiamas kaip priežastis, kodėl socialinės reklamos nėra daug. Tačiau ar buvo vykdomi išsamūs tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar efektyviai naudojamos lėšos, skirtos alkoholio vartojimo padarinių mažinimui ir prevencijai? Ar vykdomas valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų, dirbančių alkoholio vartojimo mažinimo srityje, programų veiksmingumo monitoringas? Ar kas skaičiavo, kiek organizacijų ir specialistų bei savanorių dirba prevencinį darbą, susijusį su svaigalų vartojimo mažinimu, ir kiek tam išleidžiama lėšų?

Visuomenės informavimo ir diskusijų poreikis

Ona Davidonienė, Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė, Tarptautinėje konferencijoje ,,Nauja ES kovos su narkotikais strategija. Tikslai ir lūkesčiai“, vykusioje Vilniuje 2013 m. gruodžio 16 d., pristatė visuomenės apklausos rezultatus:

51,8 proc. pritaria alkoholio pardavimo vietų skaičiaus mažinimui;

72 proc. pritaria minimalaus alkoholio įsigijimo amžiaus didinimui iki 21 m.;

51 proc. pritaria prekybos alkoholiu degalinėse draudimui nuo 2016 m.;

69,4 proc. pritaria alkoholio prekybos draudimui rugsėjo 1 d.;

63,5 proc. pritaria galiojančiam draudimui prekiauti alkoholiu nuo 22 iki 8 val., bei 36,6 proc. mano, kad reikia uždrausti prekiauti nuo 21 iki 9 val.;

62,3 proc. pritaria alkoholinių gėrimų reklamos draudimui,

74 proc. gyventojų pritarta siūlymui atimti prekybos alkoholiu licenciją iš verslininkų, parduodančių alkoholį nepilnamečiams;

24,6 proc. gyventojų pritarta alkoholinių gėrimų kainos didinimui;

73,7 proc. pritaria, kad bent 1 proc. nuo alkoholio surenkamų akcizų būtų skiriama alkoholio vartojimo prevencijai ir pasekmių šalinimui;

35 proc. gyventojų pritaria leistino alkoholio koncentracijos kraujyje limito visiems vairuotojams sumažinimui iki 0 promilių;

apie trečdalis vartojančiųjų alkoholį gyventojų kartu vartoja ir nelegalius gėrimus;

65,4 proc. pritaria atsakomybės už alkoholinių gėrimų kontrabandą ir nelegalią prekybą sugriežtinimui, ir jos įsigijimą;

alkoholio kontrolės priemonių griežtinimui labiau pritaria moterys, vyresnio amžiaus, gyvenantys mieste, aukštesnio išsilavinimo ir alkoholio nevartojantys ar mažai vartojantys bei žemo alkoholio problemiškumo asmenys.

Duomenys gana išsamūs ir įdomūs, tačiau ar šių apklausų rezultatai buvo plačiai pristatyti ir išdiskutuoti visuomenėje? Beje, pateikti skaičiai rodo, kad alkoholio draudimui degalinėse pritaria vos daugiau kaip pusė apklausoje dalyvavusių gyventojų. Ar 51 proc.yra kritinis skaičius, kuris priverstų Seimo narius rimtai susimąstyti apie draudimo būtinybę?

Mokslinis požiūris ir visuomenės interesas

Pastebėtina tai, kad visuomenės sveikatintojai, siekdami sureikšminti alkoholio draudimų būtinybę, ypač akcentuoja mokslininkų nuomonę ir mokslinių tyrimų argumentus. Be abejo, mokslinės įžvalgos yra svarbios, tačiau pamirštamas visuomenės interesas, todėl siekiant pokyčių, kurie gali būti reikšmingi nemažai žmonių, būtina atsižvelgti į pastarųjų nuomonę.

Blaivybės idėjos nėra itin populiarios mūsų visuomenėje, nes alkoholis per šimtmečius yra įaugęs į gyvenimo būdą ir visuomenės tradicijas, todėl viešos diskusijos visuomenėje dėl alkoholio prieinamumo mažinimo ir draudimų turėtų būti intensyvios, išsamios ir tik gavus daugumos gyventojų pritarimą, tikslinga inicijuoti politinius sprendimus.