Geltono medetkos žiedo galios

Kas­kart iš lie­taus vos ne kas­dien plau­na­mo dar­žo rau­da­ma iš­si­ke­ro­ju­sius me­det­kų krū­mus keiks­no­ju šią vais­ta­žo­lę, o kar­tu ir at­si­pra­ši­nė­ju, kad ma­žu­čių jų ne­iš­re­ti­nau, tad da­bar vargs­tu su di­džiu­liais krū­mais. Bū­ti­na juos iš­rau­ti, kad šie­met la­bai re­tų sau­lės spin­du­lių dau­giau gau­tų dar­žo­vės. Rau­nu ir klo­ju į tap­lys­ves. Kai sut­reš, bus ge­ro mais­to ki­tam der­liui. Ne­su­rink­ti pir­mie­ji me­det­kų žie­dai jau bars­to sėk­las, ra­sis jų šia­me dir­ba­mos že­mės skly­pe ir ki­tą­met – ne­sė­tų, ne­puo­se­lė­tų. Bet kai at­si­sto­ju šim­ta­met­ri­nio dar­žo ga­le ir pa­žvel­giu į sau­lės gel­to­nu­mu spin­din­čią me­det­kų ši­lu­mą, pa­si­džiau­giu – koks gro­žis nuo bir­že­lio iki ru­dens šal­nų! O kiek gy­do­mų­jų me­džia­gų jo­se su­kaup­ta.

Reklama

Gy­do­mo­sios me­det­kų ypa­ty­bės ži­no­mos la­bai se­niai. Ra­šo­ma, kad In­di­jo­je jos lai­ko­mos šven­tais au­ga­lais, o Ki­ni­jo­je – il­ga­am­žiš­ku­mo sim­bo­liu. Kuo ryš­kes­nė vais­ti­nių me­det­kų žie­dų spal­va, tuo dau­giau juo­se gy­do­mų­jų me­džia­gų.

Au­ga­lų ži­no­vas, di­plo­muo­tas bio­lo­gas Si­gu­tis Obe­le­vi­čius ra­šo, kad vais­ti­nių me­det­kų pre­pa­ra­tai vei­kia ra­mi­na­mai, ma­ži­na ar­te­ri­nį krau­jo spau­di­mą, lė­ti­na šir­dies rit­mą, slo­pi­na už­de­gi­mus, gy­do įdrės­ki­mus, opas, žaiz­das, lė­ti­na pik­ty­bi­nių aug­lių au­gi­mą, nai­ki­na dau­ge­lį mik­ro­bų. Nuo­lat ge­ria­ma ar­ba­ta va­lo krau­ją.

Žo­li­nin­kai sa­ko, kad me­det­kų ar­ba­ta ypač veiks­min­ga prie­mo­nė, kai grau­žia rė­muo. Rei­kia šaukš­te­lį (su kau­pu) vais­ti­nių me­det­kų žie­dų už­pil­ti stik­li­ne ver­dan­čio van­dens, už­deng­ti ir pa­lik­ti pu­sei mi­nu­tės pri­sit­rauk­ti. Ta­da nu­koš­ti ir iš kar­to iš­ger­ti vi­są ant­pi­lą. Jei po 20 mi­nu­čių sa­vi­jau­ta ne­pa­ge­rės, iš­ger­ti dar vie­ną stik­li­nę to­kio pat ant­pi­lo.

Vais­ti­nių me­det­kų žie­dų ir la­pų ar­ba­tos pa­ta­ria­ma ger­ti nuo vi­du­rių už­kie­tė­ji­mo.

Ser­gan­tie­siems ste­no­kar­di­ja, neu­ro­ze, ate­ro­skleroze, esant aukš­tam krau­jo­spūdžiui, su­tri­kus šir­dies rit­mui, pa­daž­nė­jus šir­dies pla­ki­mui re­ko­men­duo­ja­ma gy­dy­tis to­kiu vais­ti­nių me­det­kų ant­pi­lu: 2 šaukš­te­lius me­det­kų žie­dų už­pil­ki­te 2 stik­li­nė­mis ver­dan­čio van­dens, už­den­ki­te ir pa­li­ki­te pus­va­lan­dį nu­si­sto­vė­ti, pas­kui nu­koš­ki­te. Ger­ti po treč­da­lį stik­li­nės 3–4 kar­tus per die­ną.

Jei ser­ga­te an­gi­na ir la­rin­gi­tu, rei­kia ska­lau­ti bur­ną ir ger­klę ke­lis kar­tus per die­ną šil­tu vais­ti­nių me­det­kų žie­dų ant­pi­lu: 2 šaukš­tus jų už­pil­ti pu­se lit­ro ver­dan­čio van­dens, už­deng­ti, in­dą šil­tai ap­riš­ti ir pa­lik­ti va­lan­dą nu­si­sto­vė­ti, ta­da nu­koš­ti, tirš­čius nu­spaus­ti. Šiuo ant­pi­lu pa­ta­ria­ma ska­lau­ti bur­ną ir ser­gant pa­ro­don­to­ze bei sto­ma­ti­tu.

Me­det­kos – di­de­lė pa­gal­ba mo­te­rims. Ser­gan­čio­sioms gim­dos kak­le­lio ero­zi­ja ir tri­cho­mo­no­ze pa­ta­ria­ma gy­dy­tis vais­ti­nių me­det­kų nuo­vi­ru: su­smul­kin­ti šaukš­tą me­det­kų žie­dų, už­pil­ti pu­se lit­ro ver­dan­čio van­dens, pa­vir­ti 3–5 mi­nu­tes ant sil­pnos ug­nies, už­deng­ti ir pa­lik­ti 2 va­lan­das nu­si­sto­vė­ti, pas­kui nu­koš­ti. Nuo­vi­rą nau­do­ti įpurš­ki­mams į ly­ties or­ga­nus 2 kar­tus per die­ną.

Ser­gan­čio­sioms krū­ties ir mo­te­rų ly­ties or­ga­nų vė­žiu, pa­si­ta­rus su me­di­kais, ger­ti vais­ti­nių me­det­kų ant­pi­lo: 10 g sau­sų me­det­kų žie­dų už­pil­ti pu­se stik­li­nės ver­dan­čio van­dens, už­deng­ti ir pa­lik­ti 1–2 va­lan­das nu­si­sto­vė­ti, pas­kui ant­pi­lą nu­koš­ti. Ger­ti po šaukš­tą 2–3 kar­tus per die­ną. Be to, pa­ta­ria­ma 3 kar­tus per die­ną su­val­gy­ti po šaukš­te­lį grūs­tų me­det­kų žie­dų ir la­pų.

Ky­lant mie­žiui ant akių vo­kų dė­ti­nas vais­ti­nių me­det­kų kom­pre­sas: šaukš­tą me­det­kų žie­dų nu­pli­ky­ti ver­dan­čiu van­de­niu, žie­dus su­suk­ti į dvi­gu­bo sluoks­nio mar­lę.

Odos li­gos, dė­mės, de­der­vi­nės, gry­be­liai, der­ma­ti­tai ir eg­ze­mos se­no­lių bu­vo gy­do­mos nau­do­jant vais­ti­nių me­det­kų nuo­vi­rą gy­do­moms vie­toms plau­ti, ska­lau­ti, kom­pre­sams: 2 šaukš­tus me­det­kų žie­dų už­pil­ti stik­li­ne ve­dan­čio van­dens, pa­kai­tin­ti ver­dan­čio van­dens vo­ne­lė­je 15 mi­nu­čių, nu­koš­ti.

Pa­sak S.Obe­le­vi­čiaus, me­det­kų žie­dų ant­pi­lai švie­si­na plau­kus, nai­ki­na kar­pas, ant jų rei­kia dė­ti švie­žių su­trin­tų stie­bų kom­pre­sus. Se­nat­vi­nės dė­mės iš­bluks, jei ke­le­tą kar­tų per die­ną jas te­psi­me švie­žio­mis me­det­kų sul­ti­mis. Me­det­kų žie­dų ne­pa­mirš­ki­me įdė­ti į agur­kų sa­lo­tas. Su­džio­vin­ti lie­žu­viš­kie­ji žie­dai ga­li bū­ti nau­do­ja­mi kaip bran­gie­ji šaf­ra­nai, la­biau­siai tin­ka dė­ti į ry­žius. Bet ga­li­ma ber­ti ir į sriu­bas, dar­žo­vių ir mė­sos troš­ki­nius, ke­pi­nių teš­lą – džio­vin­ti žie­dai su­tei­kia sa­vi­tą kva­pą ir sko­nį.

Lie­tu­vos fi­to­te­ra­peu­tas Juo­zas Ruo­lia kal­bė­da­mas apie svei­ka­tą taip pat re­ko­men­duo­ja ne­pa­tin­gė­ti ir pa­tiems už­si­au­gin­ti žmo­nėms nau­din­gų me­det­kų. Iš tie­sų nė­ra nie­ko pa­pras­čiau, kaip au­gin­ti šias vais­ta­žo­les. Vie­ną kar­tą pa­sė­jai dar­že ir dau­giau ne­sė­jęs jau nuo bir­že­lio ga­li skin­ti ma­žus sau­lės at­vaiz­dus. Pa­sak žo­li­nin­kų, į bet ko­kią ar­ba­tą kas­kart ge­riant įdė­jus nors vie­ną me­det­kos žie­dą or­ga­niz­mo svei­ka­ti­ni­mui bus su­teik­ta di­de­lių ma­lo­nių.

Iš me­det­kų žie­dų ga­li spė­ti tos die­nos orus. Jei ar­ti­na­si lie­tus, me­det­kų grai­žai su­sig­lau­džia. O jiems nepra­si­sklei­dus iki 9 va­lan­dos ry­to ne­sun­ku nu­ma­ty­ti, kad die­na bus lie­tin­ga. Be to, me­det­kos yra pui­kios dar­žo sa­ni­ta­rės. Jų ne­mėgs­ta bla­kės ir dru­giai. Žy­din­tis au­ga­las net­gi at­bai­do ko­lo­ra­do va­ba­lus.

Vi­sai pa­pras­ta pa­si­ga­min­ti me­det­kų alie­jaus: pri­grū­di stik­lai­nį vais­ti­nių me­det­kų žie­dų, 7–10 die­nų in­dą pa­lai­kai sau­lė­to­je vie­to­je, pas­kui nu­pi­li dug­ne su­si­da­riu­sį alie­jų. Jį lai­kai tam­sio­je ir vė­sio­je vie­to­je. Me­det­kų alie­ju­mi tin­ka tep­ti odos opas, pra­gu­las, įdrės­ki­mus, su­mu­ši­mus.

Pri­tar­siu gy­dy­to­jui J.Ruo­liai, kad ne­rei­kia tin­gė­ti ir pa­tiems už­si­au­gin­ti šių vais­ta­žo­lių. Pri­rei­kus ne­teks už jas bran­giai mo­kė­ti net ir tur­gu­je, be to, ži­no­si, kur au­gi­nai, ko­kio­je tem­pe­ra­tū­ro­je ir kaip at­sa­kin­gai su­džio­vi­nai, kur su­džio­vin­tas lai­kei.