Genetiškai modifikuotas maistas: genetikai – nieko prieš, visuomenė paniškai bijo, bet valgome visi

Turbūt nesuklystume teigdami, kad didžioji dalis mūsų visuomenės genetiškai modifikuotų organizmų  bijo labiau nei įvairių maisto priedų, kurių pavadinimai prasideda raide E. Tačiau kad ir kaip atidžiai skaitytume maisto produktų etiketes, genetiškai modifikuotų organizmų savo mitybos racione išvengti bemaž neįmanoma. Nes jei  jų kiekis neviršija nustatytos normos, apie tai net neprivaloma pranešti vartotojui. Kita vertus tie, kurie labiausiai išmano apie genetiką, tvirtina, kad bijoti nėra ko, ir patys drąsiai perka tokį maistą.

Reklama

Modifikuoti genai nepatenka į kraują

„Genetiškai modifikuotas maistas - maistas, kuriame genų inžinerijos dėka yra pakeistos tam tikrų genų savybės,  padedančios padidinti derlių, augalinės kilmės maistui - geriau prisitaikyti prie nepalankių aplinkos sąlygų, įvairių kenkėjų. Taip yra pagerinamos maistinės genetiškai modifikuotų produktų (GMP) savybės“, - Vakarų Lietuvos medicinai“ aiškino genetikas Vaidas Dirsė.

Pats, puikiai išmanydamas genetikos mokslą, V. Dirsė atviravo – visiškai nebijąs genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) turinčių maisto produktų. „Duosiu paprastą pavyzdį - paimkime pomidorą, kuris, kaip ir visi kiti gyvi organizmai, turi savo genus. Suvalgytas pomidoras suvirškinamas skrandyje, taip pat suvirškinami ir jo genai. Lygiai tas pats atsitinka ir su genetiškai modifikuotu pomidoru. Nors jo genų savybės ir pakeistos, tačiau jis vis tiek yra suvirškinamas. Štai ir viskas. Juokais tariant, baimė baigiasi skrandžio lygmenyje, - lengvai ir paprastai aiškino portalo pašnekovas. - Tie "baisūs" modifikuoti genai nepatenka į jūsų kraują ar dar kur nors“.

Europa tik pavyduliauja?

V. Dirsė atkreipia dėmesį į Jungtines Amerikos Valstijas. Jo teigimu, ten daugiau nei pusė vartojamo maisto yra genetiškai modifikuotas. „Tad ar galingiausia pasaulio valstybė, investuojanti šimtus milijonų dolerių į sveikatos apsaugą, taip rizikuotų savo piliečių sveikata, jei GMO būtų kenksmingi? Nemanau, - kalbėjo genetikas. - Kažkodėl nekeista, kad daugiausia nepasitenkinimo šiais produktais kyla būtent Europoje. JAV smarkiai lenkia Europą savo žemės ūkio produkcija būtent dėl genetiškai modifikuotų produktų, kurių ir savybės geresnės, ir derlius gausesnis“.

Portalo pašnekovas pabrėžė, kad genetiškai modifikuotas maistas tiesiogiai niekaip nekenkia mūsų organizmui, ir nereikėtų painioti sąvokų "genetiškai modifikuotas" ir "poveikis žmogaus genetikai". „Šiuo atveju tiek mano minėtas pomidoras, tiek žmogus yra skirtingos organizmų rūšys, ir jų genų sąveikos yra negalimos jokiais atvejais, - kalbėjo V. Dirsė. - Daug kas kalba, kad genetiškai modifikuoto maisto poveikį galime pajausti po 10-20 metų. Tačiau kaip ten bus, sunku pasakyti. Juk mes nežinome, koks bus iš mobiliųjų telefonų sklindančių elektromagnetinių bangų ilgalaikis poveikis, bet ar dėl to panikuojame ir nebesinaudojame jais? Būdamas nešališkas galėčiau paminėti, kad genetiškai modifikuotų produktų yra pakeistos savybės, tad realiai turi susidaryti nauji baltymai, kurie pakeičia jų savybes. Teoriškai įmanoma alerginė mūsų organizmo reakcija į naujus baltymus, tačiau praktiniai eksperimentai to neįrodė“.

Pats valgo

V. Dirsė pabrėžė, kad GMO turi ir teigiamą pusę.

Anot jo, dabar jau įmanoma taip modifikuoti tam tikrus augalus, kad jie produkuotų daug daugiau tam tikro vitamino, mineralo ir būtų aukštesnės maistinės vertės. Genų inžinerija plačiai taikoma ir vaistų pramonėje. „Iš genetiškai modifikuotų augalų, mikroorganizmų gaminami tam tikri vaistai, padidinamas jų produkcijos gavimas, taip automatiškai sumažinama vaistų kaina“, - pasakojo portalo pašnekovas.

Genetikas „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė pats valgąs genetiškai modifikuotus produktus ir rekomenduojąs kitiems to nebijoti daryti. „Taip pat siūlau prieš priimant nuomonę pasitarti su specialistais, pasidomėti atitinkama moksline literatūra, tačiau jokiu būdu nepasiduoti dėsningai žiniasklaidos bauginančiai nuomonei, - sakė V. Dirsė. – Be abejo, mąstant kritiškai ir pažvelgus į šią sritį iš kitos pusės - gamta kūrė ir tobulino įvairius organizmus evoliucijos metu milijonus metų, o žmogus dabar pasitelkęs genų inžineriją nori viską pakeisti per mėnesį kitą. Ar toks kišimasis neprives prie blogų dalykų?“

Visuomenė priima tai, ką nori

Tačiau „Vakarų Lietuvos medicinos“ šnekintos dietologės sąmoningai ar ne, bet vengia maisto su GMO. Portalo konsultantė gydytoja dietologė Žana Antonova  teigė, kad tikslių duomenų apie GMO poveikį žmogaus  organizmui kol kas nėra, nors egzistuoja nuomonė, kad jie gali sukelti alergiją, atsparumą antibiotikams. Tačiau, gydytoja antrino genetikui, - šiuo metu rinkoje esantiems GM maisto produktams alergija nenustatyta ir neįrodyta. „Žinia, į viską, kas nauja, žiūrime atsargiai, su baime. Be to, didelės įtakos turi žiniasklaida, aprašydama  GMP vartojanti terminus: „Frankenšteino maistas“, „neįtikėtinas“, „katastrofa“, „rizika aplinkai“, „vėžio rizika“, „nesveikas maistas“ ir pan.“, - kalbėjo dietologė.

Gydytojos pastebėjimu, visuomenė linkusi pervertinti (nekreipdama dėmesio į įrodymų stoką) riziką, susijusią su "technologijomis" : maisto priedus, genų inžineriją. Ironiška, bet tuo pačiu metu ta pati visuomenė mažai paiso pagrįstų ir įrodytų sveikos gyvensenos rekomendacijų – pavyzdžiui, nerūkyti, padidinti fizinį aktyvumą, reguliariai maitintis.

„Paniškai nebijau GMO, bet stengiuosi produktus rinktis be jų“, - paklausta atsakė gydytoja.

Baimės burbulas?

Lietuvos dietologų draugijos pirmininkės Editos Gavelienės nuomone, GMO apskritai dar per trumpai vartojami, kad būtų galima padaryti atitinkamas išvadas apie jų poveikį sveikatai. Anot pašnekovės, šalies dietologai įvairiose konferencijose pasikalba apie genetiškai modifikuotus organizmus ir daro išvadą, kad šiandien jų atžvilgiu „baimės akys labai didelės“. „Tačiau žmogus turi galimybę rinktis. Kita vertus, pagal galiojančias normas, jei jų kiekis produkte neviršija 0,9 proc., nebūtina netgi ženklinti. Taigi mes galime net ir nežinoti, kiek jų ir kur yra. Baimės burbulas išpūstas didžiulis, nors ir sveikata – labai svarbi, tad nėra reikalo ja rizikuoti“, - kalbėjo gydytoja.

Pati gydytoja GMP „nei specialiai ieško, nei neieško“. Yra konkretūs produktai, kurie gali būti genetiškai modifikuoti – rapsų aliejus ir soja. Tačiau jų mūsų šeima apskritai nevartoja“, - sakė portalo pašnekovė.

Modifikuoti – pigesni

Baimė pagrįsta ar ne, bet Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas nuo 2004 m. tiria į Lietuvos rinką patenkančius produktus, ieškodamas juose GMO pėdsakų. Aptikęs bent 0,01 proc. informaciją apie tai pateikia ataskaitoje, bet eilinių vartotojų ji nepasiekia. Kaip jau minėjo E. Gavelienė, Lietuvoje, laikantis Europos Sąjungos standartų, maisto produktas ženklinamas, kaip genetiškai modifikuotas, jei GMO kiekis viršija 0,9 proc.

Instituto vadovas Gediminas Pridotkas atviravo, kad rinkdamasis maisto produktus skaitąs etiketes, nors „nesąs prieš GMO“. „Viską lemia produkto kaina. Paprastai genetiškai modifikuoti yra pigesni. Tačiau nėra tvirtų įrodymų, kad jie kenkia sveikatai, - antrino kitiems portalo pašnekovams G. Pridotkas. – O mokslininkai dažnai nesutaria dėl kai kurių dalykų, kad ir pavyzdžiui, dėl nitratų. Kardiologai tvirtina, kad jie gyvybiškai reikalingi širdies veiklai, žmogaus organizme skildami į nitritus“.

Ryžiuose GMO dar neaptiko

Instituto Molekulinės biologijos ir GMO tyrimų skyriaus vedėjas Vaclovas Jurgelevičius „Vakarų Lietuvos medicinai“ pasakojo, kad pirmasis genetiškai modifikuotas produktas – pomidoras – buvo sukurtas 1994 m., o nuo to laiko tokių produktų išvedama vis daugiau. „Į Lietuvą pirmieji GMP – pašaras – įvežtas 2004 m. Lyginant su tais metais dabar tokių produktų tiekimas Lietuvos rinkai yra sumažėjęs“.

Skyriaus laboratorijoje, pasak V. Jurgelevičiaus, šiuo metu tiriama apie 20 įvairių rūšių kukurūzų, 5-6 rūšių rapsai, bulvės, nemažai sojos produktų. Per mėnesį atliekama apie šimtą tyrimų, kurių didžioji dalis rezultatų parodo, kad GMO nėra. „Dažniausiai GMO aptinkama sojos produktuose, o, pavyzdžiui, ryžiuose kol kas nesame jų aptikę nė pėdsakų, - pasakojo vedėjas. – Dažnai Turkijos saldumynuose aptinkame modifikuoto lecitino pėdsakų. Šią informaciją mes pažymime, bet ženklinant produktą ji neprivaloma, nes neviršija 0,9 proc.“.

Portalo pašnekovas, pripažindamas, kad galime valgyti maisto produktus, net nežinodami juose esant nedidelių GMO pėdsakų, atkreipė dėmesį, kad JAV apskritai neprivaloma taip ženklinti maisto produktų, o kitose šalyse riba, nuo kurios pradedamas ženklinimas, gerokai aukštesnė nei Lietuvoje: Japonijoje – 5 proc., Norvegijoje – 3 proc.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt