Genų tyrimas leidžia tikėtis tikslios vėžio plitimo prognozės

Pirmasis molekulinis tyrimas parodo, kaip „elgsis“ vėžys ateityje ir į kuriuos organus jis plis. Erlangen-Niurnbergo universiteto mokslininkai, bendradarbiaudami su Kanados ir JAV kolegomis, nustatė dvidešimties genų reikšmę prognozuojant, ar šlapimo pūslės vėžys pažeis sritinius limfinius mazgus.

 Stebėjo 15 metų

 Šis tyrimas padės gydytojams apsispręsti, kuriems pacientams galėtų būti ligos pažeisti limfiniai mazgai, ir ar prieš operaciją reikėtų skirti chemoterapiją.

Jau kurį laiką žinoma, kad sergant šlapimo pūslės vėžiu chemoterapija gali padėti pailginti paciento gyvenimą, tačiau naudą ji atneša tik 5-15 procentų ligonių. Labiausiai ji reikalinga pacientams, kuriems liga pažeidė limfinius mazgus. Mokslininkai išanalizavo daugelio pacientų iš JAV, Kanados ir Vokietijos naviko ląsteles ir nustatė tam tikrus genų rinkinius, kuriems esant navikas jau buvo metastazavęs. Genų tyrimų rezultatai lyginti su pacientų, kurie buvo stebėti daugiau nei 15 metų, būkle ir ligos progresavimu bėgant laikui. Šitaip pavyko nustatyti tuos genetinius naviko pakitimus, kurie rodo limfinių mazgų pažeidimą.

 Prireikia ir pašalinti organą

 Gydytojas urologas Mindaugas Žiukas „Vakarų Lietuvos medicinai“ aiškino, kad chemoterapija prieš operaciją, esant šlapimo pūslės vėžiui, atliekama retai – dažniausiai jau po jos. „Daugiausia tokias dideles operacijas Lietuvoje atlieka Santariškių klinikų profesorius Feliksas Jankevičius, nes tokios operacijos labai sudėtingos, vėžiui labai išvešėjus tenka apskritai pašalinti šlapimo pūslę ir iš žarnos formuoti naują“, - sakė pašnekovas.

Kokios pacientų, kuriems diagnozuotas šlapimo pūslės vėžys, prognozės? „Radus pirminį, lokalizuotą naviką, prognozės pakankamai geros. Visų pirma atliekama transuretinė rezekcija, paskui kas trys mėnesiai kartojama citoskopija, bet jei vėžys skverbiasi gilyn į raumenis, reikalingas radikalesnis gydymas, o pasekmių jau gali būti įvairių“, - sakė gydytojas.

 Labai padėtų gydytojams ir pacientams 

 Vilniaus Universiteto Santariškių klinikų Urologijos centro direktorius habilituotas daktaras F. Jankevičius atkreipė dėmesį, kad šlapimo pūslės vėžys – didelė problema, nors pastaruoju metu daugiausia kalbama apie prostatos vėžį. „Lietuvoje sergamumas ir mirštamumas nuo šlapimo pūslės vėžio yra labai aukštas, o pagrindinis rizikos faktorius – rūkymas, todėl šia liga dažniau ir serga vyrai, nei moterys, - kalbėjo daktaras. – Nes nikotino skilimo kancerogeninis produktas per inkstus patenka į šlapimo pūslę ir ten nusėda“.

Pasak F. Jankevičiaus, apie 80 proc. pacientų diagnozuojamas paviršinis šlapimo pūslės, urotelio vėžys, kuris į gylį neauga, ir tokių pacientų prognozės yra pakankamai geros. „Tačiau likusiems 20 proc. nustatomas iš karto gilus arba turintis tendenciją augti gilau vėžys, tad prireikia radikalios išplėstinės operacijos, - antrindamas kolegai iš uostamiesčio, kalbėjo profesorius. – Dažniausiai tokiais atvejais tenka visai pašalinti vėžio pažeistą šlapimo pūslę, ir suformuoti naują iš įvairių žarnyno segmentų. Tačiau net ir iš tų 802 proc. pacientų, turinčių paviršinį vėžį, 15-20 proc. jų ilgainiui išsivysto invazinis vėžys. Tad, jei turėtume tokius medicininius žymenis, kaip jūsų minimi dvidešimties genų, kurie leistų iš karto nustatyti, ar navikas yra agresyvus, galėtume iš karto atlikti reikalingą operaciją, nelaukiant, kol vėžys išsikeros, ir pacientai būtų išgelbėti. Tačiau atliekama įvairių tyrimų, bet nesu girdėjęs apie jūsų minimą, kaip klinikinės reikšmės tyrimą“.

O chemoterapija prieš operaciją, anot F. Jankevičiaus, atliekama prieš šalinant giluminius navikus. „Ją skiriame, nes taip tikimės geresnių operacijos rezultatų“, - aiškino daktaras.

 vlmedicina.lt

 Šaltinis: Smith SC et al. A 20-gene model for molecular nodal staging of bladder cancer: development and prospective assessment. Lancet Oncology, Jan 20, 2011