Nuo šiol paslaugos, reikalingos pacientams sergantiems sunkiomis ir nepagydomomis ligomis, taps kokybiškesnės, kur kas labiau pasiekiamos regionuose bei dažniau teikiamos namuose, ko iki šiol trūko. Taip pat nustatyta konkreti tvarka, kaip turėtų būti teikiama kompleksinė paliatyvi pagalba tokiems pacientams specialiose įstaigose – hospisuose.
Tai numatyta Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujintoje tvarkoje, pagal kurią reglamentuotas paliatyviosios pagalbos vaikams ir suaugusiems paslaugų teikimas mūsų šalyje.
Šią sritį SAM buvo įsipareigojusi peržiūrėti ir atnaujinti, tai numatyta ir Vyriausybės programoje. Tai labai svarbus didelis žingsnis į priekį, nes ši paslaugų sritis nebuvo atnaujinta daugybę metų, nors to labai seniai reikėjo.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, jog paliatyvioji pagalba veiksmingiausia pacientui pažįstamoje aplinkoje, tad naujų šią paslaugą užtikrinančių įstaigų reglamentavimas ir steigimasis padės priartinti paliatyviosios pagalbos paslaugas prie žmogaus.
„Paliatyvioji pagalba yra jautri paslauga, stipriai paliečianti ne tik pacientą, bet ir jo artimuosius, todėl ji turi būti teikiama kiek įmanoma artimesnėje aplinkoje, arčiau žmogaus. SAM tikslas skatinti paciento namuose teikiamų paliatyviosios pagalbos paslaugų plėtrą, užtikrinant tokią pačią paslaugų kokybę kaip ir ligoninėje, suteikti reikalingas paslaugas nepagydoma progresuojančia liga sergantiems žmonėms ir didinti šių paslaugų prieinamumą,“ – teigia A.Veryga.
Šiuo metu yra 64 gydymo įstaigos teikiančios stacionarines paliatyviosios pagalbos paslaugas, o namuose ligonius lanko ir dienos stacionaro paslaugas teikia 42 gydymo įstaigos. Įsigaliojus naujai tvarkai tikimasi, jog naujai įsikūrę hospisai teiks kompleksinę visų lygių paliatyvią pagalbą ir išplės paliatyvios pagalbos įstaigų tinklą, o tai padarys paslaugą lengviau pasiekiamą atokesniuose regionuose gyvenantiems pacientams. Taip pat keičiantis sveikatos būklei hospisai leis pacientui vienoje įstaigoje gauti visų lygių paliatyviosios pagalbos paslaugas.
Siekiant pacientams pagerinti gyvenimo sąlygas, paliatyviąją pagalbą teikiančių specialistų komanda papildyta medicinos psichologu ir slaugytojo padėjėju bei suteikta galimybė komandoje turėti savanorius. Pacientams taip pat atsiras galimybė pasikalbėti su dvasinės pagalbos specialistais, kapelionu ar dvasininko asistentu, kurie taip pat galės būti įtraukti į specialistų komandą.
Sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos departamento direktorė, laikinai vykdanti ministerijos kanclerio funkcijas Odeta Vitkūnienė teigia, jog peržiūrėti šią tvarką planuota jau seniai, o tvarkoje numatyti pokyčiai yra darbo grupės veiklos rezultatas.
„Tvarkoje numatyti pokyčiai derinti su valstybinėmis institucijomis, nevyriausybinėmis ir pacientų organizacijomis bei įstaigomis, kurios teikia paliatyviosios pagalbos paslaugas, tad naujoji tvarka užtikrins geresnę paslaugų kokybę. Joje numatomas papildomas specialistų kvalifikacijos tobulinimas, taip pat didelis dėmesys skirtas pacientams, kuriems taikomas visiškas parenterinis maitinimas bei dirbtinė plaučių ventiliacija,“ – teigia O. Vitkūnienė.
Paliatyvioji pagalba – teikiama pacientams, sergantiems gyvybei pavojinga, nepagydoma, progresuojančia liga. Paliatyviosios pagalbos tikslas yra kompleksinėmis priemonėmis gerinti paciento bei jo artimųjų gyvenimo kokybę, nustatyti, įvertinti ir gydyti fizinius simptomus bei teikti psichologinę, socialinę ir dvasinę pagalbą.