Geštalto terapeutė: „Vaistų nuo gyvenimo nėra“

Žmogus privalo plėsti žinias apie medikamentus ir ypač atsargiai sureaguoti, jei gydytojas paskyrė psichotropinių vaistų. Jei tikrai jiems yra poreikis – reikėtų juos pavartoti ne ilgiau kaip dvi savaites, o toliau vertėtų prisiminti, kad vaistų nuo gyvenimo nėra ir išgėrus piliulę niūrios mintys nuslinks į šalį tik trumpam – problemas reikia spręsti iš esmės ir kitais būdais.

Reklama

Pacientas – didžiausias ekspertas

Geštalto terapeutė, psichikos sveikatos specialistė Daiva Žukauskienė sako, kad visus medikamentus – nesvarbu, ar jie receptiniai, ar ne, - turėtų skirti tik pacientą gydantis medikas.

„Bet žinodamas Lietuvos medikų užimtumą ir mažą laiko su pacientu trukmę, žmogus privalo pats daugiau domėtis savo sveikata ir plėsti savo žinias apie medikamentus, kuriuos jam gali paskirti gydytojas. Savo ligos ar sveikatos didžiausias ekspertas turi būti pats žmogus“, – įsitikinusi D. Žukauskienė.

Anot psichikos sveikatos specialistės, momentinis, trumpas mediko žvilgsnis į jus kartais medikams esą padiktuoja skirti daug stipresnius, o kartais ir nereikalingus medikamentus. Labai atsargiai, pasak jos, reikėtų reaguoti, jei paskiria psichotropinius ar raminamuosius.

„Rekomenduotina juos vartoti ne ilgiau kaip dvi savaites. Geriausia raminamuosius keisti žoliniais preparatais, kurie beveik nesukelia pripratimo. Visada verta prisiminti, kad gyvenimo krizės, sunkios situacijos ar nemalonūs jausmai nėra pagrindas gydymui. Vaistų nuo gyvenimo nėra“, – pabrėžia D. Žukauskienė.

Jos teigimu, reikia spręsti problemas – šalinti pasekmes, o ne slopinti simptomus. Juk piktžolė, nupjovus jos viršūnę, atauga iš šaknų, taip esą ir su gyvenimo negandomis. Specialistė ragina neatiduoti visos atsakomybės už savo sveikatą ar ligą medikui – pirmiausiai už tai atsakome patys. D. Žukauskienė pataria einant pas gydytoją pasidėlioti, ką jam pasakysite, kokia informacija yra svarbi, kad neklaidintumėte medikų.

Tik greitoji pagalba

„Trankviliantų grupės medikamentai turėtų būti skiriami pacientui, kai jis yra ūmaus streso, gyvenimo krizės, afekto būsenoje. Tai – momentinė, greita pagalba išsklaidyti audros debesims, bet tai nėra gydymas, tai yra pagalba, leidžianti ramiau ir adekvačiau išbūti krizinėje situacijoje“, – aiškina specialistė. Tokiam gyvenimo etapui pasibaigus šiuos medikamentus reikia dėti atgal į lentyną. „Medikai dažnai juos paskiria, tikėdamiesi, kad žmogus adekvačiai sureaguos į savo situaciją. Šie medikamentai nuramins, sumažins nerimą, įtampą, dirglumą. Už tai, kada juos nustoti vartoti, tenka vėl prisiimti atsakomybę pačiam žmogui, medikas negyvena su mumis, šalia mūsų, jis nemato, kada jūs jau galite gyventi be vaistų“, – sako D. Žukauskienė.

Anot jos, palaikomoji priemonė turėtų būti psichologo, psichoterapeuto konsultacija, kuri leis pažiūrėti giliau į priežastis ir jas spręsti.

Kada ieškoti alternatyvaus gydymo

Specialistės teigimu, medikui diagnozavus psichikos sutrikimą ar ligą dažniausiai yra skiriami cheminiai medikamentai.

„Lietuvos psichiatrija beveik visa dar paremta medikamentinio gydymo praktika. Pritariu, kad esant ūmiems ir sunkiems ligos epizodams medikamentai yra būtini. Gaila, kad lengvos ar net vidutinės depresijos atvejais medikai nesuteikia informacijos ir nerekomenduoja alternatyvaus gydymo“, – apgailestauja D. Žukauskienė.

Alternatyvos yra daugelio rūšių psichoterapija, kuri veikia kaip palaikomoji, prevencinė priemonė prieš ligos atsinaujinimą ar paūmėjimą.

„Medikamentas greitai ir apčiuopiamai duoda akimi matomą rezultatą, psichoterapija švelniai ir neagresyviai keičia žmogaus gyvenimą ir jauseną. Gyvensenos greitėjimo metu mieliau renkamasi greitus ir efektyvius būdus. Dažnai girdimas šis šūkis“, – sako ji. Tačiau, anot jos, nepasakoma dar viena šio šūkio sudedamoji dalis – greitas, efektyvus ir agresyvus rezultatas.

Kas nutylima

Pasak jos, nėra medikamentų be šalutinio poveikio, yra tik medikamentai su švelniais pašaliniais poveikiais. „Psichoterapija neturi nei kontraindikacijų, kada jos negalima naudoti, nei agresyvių pasekmių fizinei nei psichinei sveikatai. Kiek ir kokius medikamentus vartoti, rekomenduoja gydytojas. Patarimas: jei turite galimybę rinktis mediką, rinkitės su platesne kvalifikacija“, – pataria specialistė.

Anot pašnekovės, ne visi psichoterapeutai ir psichologai turi pakankamai kompetencijų konsultuoti žmones, turinčius psichikos sveikatos sutrikimų. Atsakingumas ir noras domėtis savo sutrikimu žmogų esą orientuoja ir tinkamai pasirinkti mediką, gydymo įstaigą, alternatyvų gydymą.

„Du žvilgsniai į jūsų ligą ir į jus yra daug geriau nei vienas. Vienas kare - ne karys, tad susirinkite savo asmeninę armiją“, – pataria ji.

Turi stigmą

Specialistė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje ne tik psichikos ligos, tačiau ir visi žodžiai, kurie prasideda šaknimi „psich-“, turi stigmą: „Džiaugiuosi, kad vis didesnė visuomenės dalis drąsiau kreipiasi į psichikos sveikatos specialistus, suvokdami, kad smegenys yra taip pat kūno dalis, vienodai reikalaujanti gydymo ir vienodai svarbi. Susiduriu su nuolatiniu psichiatro, psichologo ir psichoterapeuto, kaip specialistų, painiojimu. Žmonės dar nesupranta skirtumų, paskirties ir painiojasi, į kokį specialistą kada kreiptis“.

Anot D. Žukauskienės, dar vienas visuomenės mitas jau tapęs net posakiu: „Man depresija“. Depresija painiojama su liūdesiu, melancholija, nuovargiu, gedulu. Visi pažemintos nuotaikos ir nuovargio aspektai esą priskiriami depresijai.

„Atsiminkime, kad depresija yra liga, o liūdesys yra jausmas, kurį išgyvena visi sveiki žmonės. Kaip gamtoje nėra visų saulėtų dienų, taip ir žmogaus gyvenime nėra vien tik geros nuotaikos epizodai“, – primena pašnekovė.

Ką daryti užklupus depresijai?

Diagnozavus depresiją ar kitą psichikos sutrikimą medikamentai yra vartojami tik tol, kol būsena yra bloga. Būsenai pagerėjus reiktų ieškoti alternatyvių pagalbos priemonių, kad liga neatsikartotų. Esminiai dalykai, pasak specialistės, yra požiūrio į savo ligą keitimas, gyvenimo būdo koregavimas, įsisąmoninimas, kad esate gyvas žmogus su visu spektru nuotaikų ir jausmų ir visa tai galite išgyventi: „Psichoterapija yra veiksminga tiek profilaktinė, tiek ir prevencinė priemonė psichikos sveikatai puoselėti. Nuo mažens išmokstame plautis rankas, prižiūrėti dantis, tik retas, kuris išmoksta dėmesį skirti ir savo psichinei sveikatai. Psichoterapija yra vieta ir laikas jūsų smegenų psichohigienai“. Psichikos sveikatos specialistės teigimu, bet kuri psichoterapija yra šimtą kartų geriau, nei jokios.

Savęs pažinimas, žvilgsnis į savo gyvenimą iš šalies, psichohigiena yra pagrindiniai terapijos komponentai, kurie leidžia žmogui gyventi brandžios asmenybės gyvenimą, prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, lengviau orientuotis pasaulyje tarp kitų, būti jautriam ir pastabiam sau ir kitiems, tokiu būdu lengviau gyventi su kitais ir tarp kitų.

„Dėmesingumas šalia savęs gyvenantiems leidžia laiku pastebėti psichikos sveikatos sutrikimus. Dažnai pas medikus ar į terapiją atveda artimieji ir tai – geras postūmis rūpintis savo sveikata. Yra tik vienas „bet“. Arklį prie vandens galima atvesti, bet priversti jį gerti – niekaip. Taip ir su ta pagalba: dažnai tik pats žmogus suvokęs, kad jam pačiam to reikia, adekvačiai daro sprendimus“, – pasakoja specialistė.

Palinkėjimas artimiesiems

Populiarėjant psichoterapijai, įvairioms savipagalbos grupėms, saviugdos knygoms vis daugiau žmonių susivokia, kad žmogų, kaip gyvą būtybę, sudaro ne tik fizinis kūnas ir protas, bet ir psichinis kūnas, kuris taip pat reikalauja dėmesio ir priežiūros.

„Domimasi emociniu intelektu, vis dažniau sutinkamas ir psichohigienos terminas, reiškiantis psichikos švarinimo, atpalaidavimo technikas. Streso valdymas jogos praktikomis, mindfulneso technika, meditacijomis populiarėja kiekvieną dieną. Daugiau dėmesio skiriama sveikai gyvensenai. Nebebijoma pasakyti, kad sveika gyvensena apima ir sveiką emocijų raišką, kad nėra gerų ar blogų emocijų, yra tik netinkamas jų reiškimo būdas“, – vardija specialistė.

Depresija susirgusių žmonių artimiesiems specialistė linki žiūrėti tiesiai į savo mylimų žmonių akis ir sakyti „Aš su tavimi“. „Be gėdos ar paniekos pripažinti, kad depresija yra tik diagnozė. O ligą, kad ir kokia ji būtų, reikia gydyti. Gydyti ir padėti gali tik specialistai, artimųjų užduotis - nepalikti be dėmesio žmogaus ir nebūti abejingam“, – pataria pašnekovė.