Dėl miomų man teko apsilankyti ne pas vieną ginekologą, vertinamą kaip labai aukštos klasės specialistą. NĖ VIENAS iš jų nė neprasitarė apie galimybę embolizuoti, visi aiškino, kad reikia šalinti, pjauti, mesti viską, vienas išvadino neišprususia boba iš Didžiasalio, kad nenoriu netekti, mano manymu, moteriai svarbaus organo…
Laikas ėjo, miomos didėjo… Pati susiradau visą informaciją internete apie embolizaciją, ruošiausi važiuot į Rusiją, ačiū likimui, susisiekiau su daktaru A. Pranculiu. Embolizacija pavyko, nors miomos buvo jau per daug išbujojusios, kad būtų pasiektas maksimalus efektas, bet jokių pooperacinių komplikacijų praktiškai nebuvo.
Jei ginekologai, sakantys, kad miomų embolizacija taikoma Lietuvoje 20 metų, būtų bent prasitarę apie tai, mano sveikata būtų daug geresnė, procedūros efektas didesnis ir t. t. Taip kad ne radiologai pyksta, o ginekologai nenori išeiti iš savo komforto zonos – juk senų gerų gimdos šalinimo operacijų finansavimas sudaro liūto dalį visų ginekologinių skyrių biudžete…
Taip kad, mieli mano, ir dabar vyksta tas pats, ir nenustebčiau, jei kas nors paduotų į teismą, kad nebuvo informuota apie visus galimus gydymo metodus, nes tai neprofesionalu ir net amoralu.
Skaitytoja Amelija
Komentaras paskelbtas prie straipsnio „Ginekologų sąžinės matavimo vienetas – anaiptol ne siuntimų embolizacijai skaičius“