Ginekologas atvirai kalba apie pacienčių baimes ir būdus joms įveikti

Ar ir jūs jaučiate nerimą laukdami gydytojo konsultacijos, kraujo tyrimo ar dantų gydymo? Tie, kurie patiria „baltų chalatų baimę“, susiduria ne tik su nerimu, bet ir su įvairiais fiziniais simptomais: širdies plakimu, kraujospūdžio svyravimais, prakaitavimu ir kt. Vieni bijo odontologo, kiti – adatų ir tyrimų, o kai kurie apskritai vengia lankytis gydymo įstaigose. Tačiau ypač jautri ir intymi tema moterims – baimė lankytis pas gydytoją ginekologą.

Reklama

Dėl stiprios baimės moterys dažnai atidėlioja apsilankymą pas ginekologą metų metus, o tai gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai. Būtent todėl svarbu ne tik atpažinti šią baimę, bet ir rasti būdų, kaip ją įveikti. Bet ar tikrai ši baimė tokia dažna? Ar ją galima ir reikėtų nugalėt? Kas yra tikra drąsa? Į šiuos ir kitus klausimus atvirai atsakė VUL Santaros klinikų ir klinikos „Sveikata Jums“ gydytojas akušeris-ginekologas Mindaugas Balnys.

Gydytojau, kaip dažnai susiduriate su pacientėmis, kurios jaučia stiprią baimę ar nerimą?

Manau, kad bent nedidelį nerimą ar baimę ginekologo kabinete jaučia beveik kiekviena moteris. Vienos nerimauja dėl to, kad reikės apsinuoginti, kitos bijo išgirsti blogas naujienas, patirti skausmą ar nesugebėti išspręsti problemų. Tačiau yra ir moterų, kurios su džiaugsmu ir noriai lankosi pas ginekologą – dažniausiai tai nėščios. Nėštumo metu konsultacijos sukelia daug teigiamų emocijų, nuramina. Be to, apžiūros dažniausiai apsiriboja ultragarsiniu tyrimu per pilvo sieną, todėl vienintelė nerimo priežastis gali būti blogos naujienos.

Kokie pagrindiniai požymiai, rodantys, kad pacientė bijo ginekologinių procedūrų?

Dalis moterų pačios pripažįsta savo baimę. Tačiau kitos gali to neįvardinti, nors jų nerimą išduoda kūno kalba: įtampa, nervingi rankų judesiai, veido mimika, greitas kalbėjimas, „lakstančios akys“, padažnėjęs kvėpavimas ir panašiai. Pastebėjęs šiuos signalus visuomet paklausiu: „Ar bijote? Ar jaučiate nerimą?“. Šie klausimai padeda pacientei atpažinti ir įvardinti savo emocijas, taip pat sukuria saugesnę aplinką, kurioje ji gali jaustis laisviau – nebereikia slėpti savo baimės ar nerimo. Lengviau tampa ir pacientei, ir gydytojui.

Ar norite pasakyti, kad prisipažinti gydytojui apie savo baimę yra gerai?

Žinoma. Supratęs pacientės pažeidžiamumą ir jautrumą, galiu ją nuraminti, padrąsinti, paaiškinti, kas bus daroma, bei kokių pojūčių ji gali tikėtis procedūros metu. Nors tai darau su visomis pacientėmis, toms, kurios itin nerimauja, kartais reikia kitokių žodžių ar šiek tiek daugiau laiko. Ir tai visiškai normalu. Jokia moteris neturi jaustis kalta dėl to, kad kažko bijo.

Ar griežtai liepti „susiimti“ arba „nustoti bijoti“ yra netinkamas sprendimas?

Tikrai netinkamas. Sveikatos specialistui labai svarbu nevertinti moters baimės ir, juo labiau, nepradėti „gydyti“ gėdinant ar pamokslaujant. Toks elgesys ne tik nepadės, bet ir privers moterį jaustis kaltai, gėdingai, o baimė bei nepasitikėjimas sveikatos priežiūros specialistais dar labiau sustiprės. Mano pacientė pasidalijo patirtimi, kai gydytojos komentarai sukėlė daugiau žalos nei naudos...

Kokie tai buvo komentarai?

Įvairūs, ir jie nebūtinai pasakomi ginekologo kabinete. Pavyzdžiui: „Suaugusi moteris, o bijai paprastos apžiūros – gėda.“ „Kaip ruošiesi gimdyti, jei bijai net apžiūros?“. Taip pat šis: „Visko bijai – laikas pastoti ir viskas išsispręs.“

Dažnai tokie „patarimai“ pateikiami „eksperto tonu“, todėl pacientei gali pasirodyti reikšmingi, nors jų vertė ne didesnė nei dienos horoskopo bulvariniame laikraštyje...

Galbūt padėtų neutrali pozicija, kai jausmai nėra vertinami nei teigiamai, nei neigiamai?

Taip. Į pacienčių išgyvenamas baimės, drovumą, nepasitikėjimą reikėtų reaguoti neutraliai. Svarbu tai atpažinti, pripažinti ir priimti su atjauta bei supratingumu. Ir viskas. Jokių komentarų, gėdinimo ar pamokslų. Tai niekada nepadės, o pakenkti – gali.

Sakote, kad nemažai moterų konsultacijos metu jaučia nerimą, tačiau turbūt yra ir tokių, kurios dėl to apskritai vengia lankytis pas gydytoją?

Taip, deja. Vengimo elgesys yra gana dažnas – bijodamos nemalonių išgyvenimų, moterys kartais keletą metų nesilanko pas ginekologą. Nesilankydamos ir neatlikdamos profilaktinių tyrimų, pavyzdžiui, gimdos kaklelio vėžio patikros, jos rizikuoja, nes galimi pakitimai gali būti nustatyti per vėlai. Vengimas taip pat gali lemti, kad mažojo dubens dariniai, tokie kaip gimdos miomos ar kiaušidžių cistos, užauga labai dideli. Tokiu atveju operacinis gydymas tampa daug sudėtingesnis.

Ar pastebėjote, jog baimė dažniau kankina tam tikro amžiaus moteris?

Baimė lankytis pas ginekologą gali kankinti įvairaus amžiaus moteris. Manau, kad ji dažniau pasireiškia toms, kurios jau turėjo neigiamos patirties gydymo įstaigose. Žinoma, nemažai nerimo sukelia ir pirmas kartas. Tačiau gydytojas turi geriausią vaistą nuo baimės, tai – nuoširdumas, palaikymas ir gebėjimas suprasti bei priimti.

O galbūt galima pasiūlyti pacientei mažiau invazinius tyrimo metodus kaip alternatyvą standartiniams? Ar naujausios technologijos palengvina vizitą?

Technologijos, be abejo, palengvina vizitą. Pavyzdžiui, ultragarsinis tyrimas leidžia išvengti skausmingos apčiuopos. Vis dėlto daugeliui ginekologinių tyrimų tenka naudoti instrumentus ir imti mėginius nuo gimdos kaklelio, makšties sienelių ir pan. Kraujo tyrimai gali padėti diagnozuoti kai kurias ligas, tačiau vien jų nepakanka. Šiuo metu dar nėra technologijos, kuri leistų be kontakto „nuskenuoti“ pacientą ir nustatyti ligą.

Ar galite užtikrinti, kad bet kokia pradėta procedūra arba apžiūra gali būti nedelsiant nutraukta, jeigu tik moteris taip nuspręs?

Taip, moteris yra savo kūno šeimininkė ir bet kurią apžiūrą ar procedūrą gali nutraukti. Buvo atvejų, kai procedūros ar tyrimo metu pacientė pasakė, kad nebenori tęsti. Tokios situacijos šiek tiek glumina – užduodu sau klausimą, kas buvo ne taip. Tačiau labai svarbu, kad gydytojas to nepriimtų asmeniškai – kaip įžeidimo, nekompetencijos įrodymo ar menkinimo, ir nepradėtų „keršyti“ kandžiomis replikomis ar gąsdinimais. Tai yra profesijos dalis, kurią turime priimti su supratimu ir pagarba paciento sprendimams.

O ką patartumėte moterims, kurios labai bijo?

Pirmiausia – pripažinti baimę sau ir nebijoti to pasakyti gydytojui. Taip pat svarbu išsakyti savo lūkesčius specialistui. Jei moteris žino, kas suteikia jai daugiau saugumo, ji turėtų apie tai pranešti. Svarbiausia, nepaisant baimės, vis tiek atlikti reikalingus profilaktinius tyrimus ir lankytis pas ginekologą bent kartą per metus, jei gydytojas nenurodė kitaip. Juk tikroji drąsa yra ne nebijoti, o veikti, net kai labai bijai.

Tokiam patarimui pritaria ir psichologė psichoterapeutė Neringa Smailienė. Specialistė pabrėžia somatinės atminties svarbą ir kūno reakcijas į traumas, taip pat pateikia patarimų tiek pacientėms, tiek gydytojams, kaip geriau pasiruošti tokioms situacijoms.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad kūnas „atsimena“ trauminę patirtį – tai vadinama somatine atmintimi. Tai ypač būdinga moterims, kurios buvo patyrusios seksualinę prievartą. Net jei moteris sąmoningai bando valdyti emocijas, kūnas gali reaguoti kitaip, nepriklausomai nuo jos norų ar valios. Todėl ypač svarbu, kad gydytojai būtų atidūs ir pasiruošę įvairioms reakcijoms.“ – paaiškino specialistė.

Vizito atidėliojimas – meškos paslauga

Psichologės-psichoterapeutės teigimu, kai kurios moterys vien pagalvojusios apie vizitą patirią neigiamų emocijų, todėl vengia registruotis. Vengimas ar atidėliojimas nerimą gali tik dar labiau sustiprinti. Jau nekalbant apie laiku nediagnozuotą ligą.

Psichologės-psichoterapeutės N. Smailienės patarimai:

• Pasirinkite gydytoją, kuriuo pasitikite. Tą, šalia kurio galite jaustis jaukiau, saugiau, geriau.

• Nebijokite klausti apie tai, ko galite tikėtis apžiūros ar tyrimo metu. Galite paklausti, kiek tai užtruks, kokių pojūčių galima tikėtis ir pan.

• Nebijokite pasakyti, kaip jaučiatės. Nerimo įvardijimas ne tik leis apie tai sužinoti gydytojui, bet ir nuramins Jus pačią. Emocijos įvardijimas labai svarbu, kaip minėjo ir pats ginekologas M. Balnys.

• Pasistenkite giliai kvėpuoti. Tai atpalaiduoja raumenis, todėl ir pati apžiūra bus lengvesnė. Gilus kvėpavimas taip pat lėtina širdies ritmą ir mažina patiriamą nerimą bei stresą, tad naudingas bet kurioje stresinėje situacijoje.

Kaip, specialistės nuomone, turėtų elgtis gydytojas?

• Visada naudinga pasiteirauti pacientės, kaip ji jaučiasi. Jeigu reikia – pasistengti nuraminti, papasakoti apie apžiūros eigą, atsakyti į klausimus.

• Svarbiausia išlaikyti pagarbą pacientei ir jos kūnui. Suprasti, kad žmogus šioje pozicijoje yra itin pažeidžiamas.

• Gebėjimas sukurti saugumo jausmą – itin svarbi sėkmingo vizito dalis.