Globalaus fondo pinigai nepasieks Lietuvos. Kas bus atsakingas už ŽIV prevenciją?

 Lapkričio pabaigoje Lietuvą pasiekė žinia, kad Globalus kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondas dėl finansinių sunkumų atšaukia 11 finansavimo turą, kuriame turėjo teisę dalyvauti ir Lietuvos nevyriausybinės organizacijos (NVO), dirbančios ŽIV srityje. Šalies NVO išrinko tarybą, inicijavo šalies koordinacinio mechanizmo sukūrimą, parengė paraišką. Negavus lėšų iš Globalaus fondo, ŽIV ir AIDS situacija išlieka grėsminga – Lietuva Europos Sąjungos mastu pripažįstama kaip ŽIV epidemijos rizikos šalis, tačiau lėšų ir žmogiškųjų išteklių ŽIV prevencijai, priežiūrai ir gydymui išlieka kritiškai mažai.

 Globalus fondas

Šių metų vasaros pradžioje buvo paskelbta, kad Globalus fondas įtraukė Lietuvą į sąrašą šalių, galinčių dalyvauti 11 paraiškų teikimo ture. 25 milijonai litų – tiek pinigų Lietuvos NVO galėjo gauti penkerių metų nuosekliam darbui sprendžiant su ŽIV susijusias problemas. Daugiau nei 15 NVO susivienijo ir pusę metų rengė bendrą paraišką. Paraiškos tikslas – sumažinti ŽIV plitimą, plečiant paslaugas pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms bei gerinant asmenų, užsikrėtusių ŽIV gyvenimo kokybę.

„Paraiškos rengimo procesas buvo gera patirtis visoms NVO. Teko bendradarbiauti, per labai trumpą laiką išmokti dirbti komandoje, išmokti kalbėtis su valdžios institucijomis , o joms – mus išgirsti“, - sako Vytautas Valentinavičius, NVO tarybos pirmininkas, Lietuvos gėjų lygos valdybos narys. 

Pasiruošimo teikti paraišką procese dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerija, su kuria derintos galimos veiklos, pradėtas Šalies koordinacinio mechanizmo (ŠKM), būtino paramai įsisavinti, steigimo procesas.

Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuras skyrė apie 100 000 litų paraiškos rengimui, pasitelkiant tarptautinius ir šalies ekspertus. Lietuva gerai pasiruošė paraiškos teikimui, tačiau lapkričio pabaigoje šalies NVO sužinojo, kad Globalus fondas dėl finansinių sunkumų atšaukia 11 finansavimo turą ir nutaria sustabdyti kvietimą naujoms paraiškoms visame pasaulyje iki mažiausiai 2014 m.  

 Eksperto vertinimai

Lietuvos NVO parengtame paraiškos projekte akcentuojamos trys pagrindinės efektyvaus atsako į ŽIV ir AIDS spragos. Pirmoji grėsmė užprogramuota priimtoje valstybinėje ŽIV ir AIDS programoje, kurios veiklos ir labai ribotas biudžetas neatitinka esamos ŽIV ir AIDS epidemiologinės situacijos, t.y. lėšos skiriamos ne toms priemonėms, kurios veiksmingiausiai mažintų šios infekcijos plitimą. Programoje net neišskirtos labiausiai dėl ŽIV infekcijos pažeidžiamos visuomenės grupės, nenumatytos konkrečios paslaugos, abejotina stebėjimo ir vertinimo sistema.

Lietuvos paraišką kartu su Lietuvos NVO rengė tarptautinis ekspertas Rogeris Drew. Jis parengė ir išsamią ŽIV situacijos Lietuvoje analizę. Pasak eksperto, susirūpinimą kelia tai, kad tik nedaugelis asmenų gauna antiretrovirusinį gydymą (tai vaistai, kurie anksčiau ar vėliau tampa būtini ŽIV infekuotiems asmenims, gydymas tęsiamas visą gyvenimą), ypač kalėjimuose, didelis vėlyvų ŽIV diagnozių skaičius.

„Nerimaujama, kad ŽIV atvejų statistika neatspindi realios šalies situacijos, o duomenys apie ŽIV paplitimą tarp pagrindinių rizikos grupių iš esmės yra neprieinami. Antroji grėsmė – nesutarimas valstybiniu lygiu dėl ŽIV epidemijos šalyje rimtumo. Teigiama, kad grėsmė yra maža, nors Lietuva 2010 m. tarp ES valstybių buvo jau antra po Estijos pagal ŽIV paplitimą tarp švirkščiamųjų nartokų vartotojų (ŠNV) ir šiai koncentruotai epidemija kontroliuoti, lyginant su kitomis šalimis, praktiškai nėra taikomos įrodymais pagrįstos intervencijos, o riboti ištekliai nukreipiami ne į pagrindines rizikos grupes arba ne pačioms veiksmingiausioms intervencijoms. Dėl to paslaugos, ypač narkotikų žalos mažinimo bendruomenėje, nėra pakankamai prieinamos, o daugelyje laisvės atėmimo vietų bei vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais (VSV) - praktiškai visai neprieinamos. Dėl mokslu pagrįstų intervencijų nuolat beprasmiškai diskutuojama, taip prarandant laiką efektyviai veiklai. Be to, pagrindinės atsakingos institucijos stokoja gebėjimų priimti sprendimus, o sukurta ŽIV programos koordinavimo taryba nebuvo nė karto susirinkusi. Tai patvirtina tarptautiniai dokumentai ir vertinimai. Dar viena grėsmė – dialogas tarp NVO ir valstybinio sektoriaus vyksta vangiai, NVO nepripažįstamos lygiaverčiais partneriais, jų veiklai ir paslaugoms, vienijant jėgas atsakui į ŽIV, iš valstybės biudžeto lėšos beveik neskiriamos. Tuo Lietuva išsiskiria iš kaimyninių šalių“, - rašoma tarptautinio eksperto parengtoje apžvalgoje.

 Kas Lietuvoje spręs su ŽIV susijusias problemas?

„11-asis Globalaus fondo kvietimas Lietuvai buvo didelis pažadas ir viltis, kad situacija iš esmės pasikeis. Jeigu būtų pavykę, į ilgalaikę perspektyvą ir rezultatus orientuota paraiška užtikrintų nuoseklią ir tinkamą ŽIV prevenciją tarp pažeidžiamiausių visuomenės grupių – ŠNV, seksualinių paslaugų teikėjų, ŽIV infekuotų asmenų, nuteistųjų ir VSV bei translyčių asmenų. Tai būtų leidę sustiprinti Lietuvos NVO, esančias arčiausiai pažeidžiamiausių visuomenės grupių ir daugelį metų dirbančias iš atsitiktinių projektų“, - sako išrinktos NVO tarybos pirmininko pavaduotoja, Koalicijos „Galiu gyventi“ administracijos direktorė Jurgita Poškevičiūtė.

Pasak dr. Loretos Stonienės, Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuro projekto vadovės Lietuvai, nepalankus Globalaus fondo sprendimas iškelia eilę neatsakytų klausimų. „Baigiantis UNODC projektui Baltijos šalyse, Globalaus fondo kvietimas buvo reali galimybė tęsti pradėtą veiklą tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų ir užpildyti eksperto akcentuotas spragas. Tinkamas finansavimas valstybiniu lygiu yra labai svarbus komponentas ŽIV prevencijos veikloje, ką seniai suprato ir daro ES valstybės, tarp jų Estija ir Latvija. Tačiau tai neabejotinai priklauso nuo ŽIV prevencijos specialistų supratimo apie problemą, jų tolerancijos, gebėjimų dirbti komandoje su kitais suinteresuotais partneriais ir ypač NVO, kurios yra arčiausiai užsikrėsti ŽIV rizikuojančio žmogaus. Žinoma, ši patirtis rengiant paraišką svarbi visiems jos dalyviams, todėl tikiuosi, kad Lietuva išmoktas pamokas sugebės panaudoti tinkamai“, - sako L. Stonienė.

 ngo-globalfund.lt