Graži net ir serganti!

Vėsoką birželio dieną Vilniaus universiteto (VU) Onkologijos institute Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kostiumo dizaino katedros studentai pristatė spalvingą pačių sukurtų galvos apdangalų kolekciją, skirtą onkologinėmis ligomis sergančioms pacientėms. Į savo palatas moterys grįžo su šypsenomis veide – po kolekcijos labiausiai patikę modeliai padovanoti joms. 

Reklama

Laikina, bet kelia stresą ir diskomfortą

„Onkologinės ligos nustatymas ir gydymas, be abejo, yra didžiulis išbandymas žmogui. Chemoterapija – vienas iš iš sudėtinio vėžio gydymo būdų, turintis daug šalutinių reiškinių ir gąsdinantis žmones, - sakė VU Onkologijos instituto Chemoterapijos skyriaus gydytoja onkologė chemoterapeutė Monika Drobnienė. - Paprastai su chemoterapija susiję reiškiniai yra laikini, tačiau vienas iš jų, dėl kurio mes čia ir susirinkome, yra plaukų nuslinkimas. O chemoterapija taikoma daugiau nei pusei onkologinėmis ligomis sergančių pacientų“.

Pasak chemoterapeutės, plaukų nuslinkimas sukelia stresą ir diskomfortą, bent jau pačioje pradžioje. O susitaikyti su savo pakitusia išvaizda labai sudėtinga, todėl reikia labai daug jėgų.

„Manau, kiekvienas besigydantis pacientas, kiekviena moteris turi gyventi turiningą, visavertį gyvenimą, džiaugtis kiekviena diena ir akimirka, jokiu būdu nesėdėti namuose ir nesibaiminti pasikeitusios išvaizdos. Mes, gydytojai, dėkingi visiems, kurie padeda pacientėms, jas globoja, stiprina, linksmina, juokina ir padeda jaustis gražioms“, - dėkojo gydytoja onkologė chemoterapeutė M. Drobnienė.

Jau septintoji kepurių kolekcija

VDA Kostiumo dizaino katedros profesorė Danguolė Brogienė pasakojo, kad šį renginį kartu su VU Onkologijos institutu organizuoja jau septintus metus.

„Šis socialinis projektas prasidėjo nuo mūsų mielos dainininkės Veronikos Povilionienės. Prieš septynerius metus ji paprašė VDA Kostiumo dizaino katedros pagelbėti moterims, kurios yra paženklintos tam tikra būsena, ir palengvinti ją“, - projekto pradžią prisiminė profesorė.

Šiais metais savo sukurtus darbus demonstravo I kurso studentai. Pirmojoje dalyje jie rodė kelis originalius kūrybinius galvos apdangalus, nepritaikytus kasdienai.

„O antrojoje pristatymo dalyje visi modeliai sukurti iš minkšto ir lengvo audinio, daugiausia trikotažo, kuris pritaikytas jautriai galvos odai. Daugelis jų – transformuojami, tad nepabos nešioti“, - kolekcijos ypatumus pristatė D. Brogienė.

Padeda sveikti

Studenčių praktinio mokymo dėstytoja Rasa Šapnagienė pasakojo, kad studentai noriai sutinka savo kurtais darbais papuošti moteris, kurios po chemoterapijos laikinai netenka plaukų.

„Žinoma, jos dar tik pirmame kurse, tačiau, manau, pasirodė labai gerai. Ir ankstesniais metais, ir šiemet studentai mielai palaiko šį nuostabų projektą. Manau, mes jį kursime dar ilgai. Svarbiausia, kad pavyksta nors kiek džiaugsmo suteikti pacientėms. O juk gera nuotaika taip pat prisideda prie sveikimo proceso“, - sakė dėstytoja.

Kūrė atidžiau

Jaunoji pirmo kurso dizainerė Austėja atskleidė, kad dar nedaug jiems teko kurti kolekcijų, visa kūryba buvo „tarsi daugiau sau“. Tiesa, neseniai merginos kūrė sijonų kolekciją, o dabar pristatė kepures.

„Iš tiesų yra skirtumas, kam kuri. Mes atidžiau nagrinėjome, kokios spalvos ir kaip veikia žmones, kokių nenaudoti, nes gali sukelti liūdesį ar neigiamų emocijų, - apie kūrybos procesą pasakojo Austėja. – O modeliuoti bandėme taip, kad moteris, užsidėjusi mūsų kepurę, jaustųsi tarsi su plaukais. Norėjome, kad ji jaustųsi gerai, patogiai ir sveikai. Kita vertus, parduotuvėse kepurės pasiūtos pramoniniu būdu, o čia – rankomis. Siuvome žinodamos, kam siuvame, norėjome, kad jaustųsi meilė ir šiluma“.

Linksma tarsi Kaziuko mugėje

Daugiausia džiaugsmo pacientėms suteikė baigiamoji naujos galvos apdangalų kolekcijos pristatymo dalis.

„Išsirinkite kiekviena labiausiai patikusią kepurę, kad visos turėtumėte gražią vasaros dienos dovaną. Didžiausio pavojaus, savęs praradimo, galime net nepastebėti. Tačiau kiekvieną kitą netektį – rankas, kojas - būtinai pastebėsime. Savęs praradimas gali labai gąsdinti, jam priešnuodis – meilė sau ir sugebėjimas priimti save tokį, koks esi. Kai įsivaizduojame save laimingus ir ramius, pasiruošiame galimybei tokiais ir išlikti. Taigi, mielosios, šitie žodžiai skirti nuo manęs, mano studentų ir VDA dėstytojų“, - kolekcijos pristatymą baigė D. Brogienė.

Šalia fortepijono scenoje netrukus atsirado didžiulis veidrodis, kuriame pražydo šypsenos. Moterys klegėjo, matavosi, rinkosi, viena kitai bėrė patarimus. Visai kaip šurmulingoje Kaziuko mugėje. O juk iš tiesų visada, nepaisant aplinkybių, kiekviena moteris nori būti graži.

VU Onkologijos institute besigydančių pacienčių atsiliepimai

Oksana: „Pirmą kartą esu tokiame renginyje. Labai malonu, šilta, priimtina. Svarbiausia, kad jaučiuosi ne viena, kad mane palaiko, supranta. Čia nėra tokio jausmo, kad tu esi paženklintas ir tarsi nurašytas. Čia jaučiama šiluma.

Man galvos apdangalą išsirinkti tikrai sunku, nes noriu, kad tiktų ir prie akių, ir prie drabužių. Išbandžiau viską: ir kepures, ir turbanus, vyras net peruką buvo nupirkęs. Tačiau apsistojau prie skarų, internete išmokau jas rišti įvairiausiais būdais. Prisitaikiau prie gyvenimo“.

Alina: „Labai džiaugiuosi šiuo renginiu ir gautomis dovanomis. Dabar eisiu į palatą ir pasirodysiu, tegu pavydi, kad neatėjo pažiūrėti kolekcijos (juokiasi). Iš tiesų labai įdomių modelių buvo, spalvingų. O parduotuvėse labai sunku išsirinkti skarelę ar kepurę. Visiškai mums nepritaikyti: nepatogūs modeliai, sintetinės medžiagos. Negali tokių nešioti“.

Regina: „Aš labai džiaugiuosi, kad tokios jaunos studentės mus supranta. Juk kiekviena moteris nori atrodyti graži ir laiminga, nepaisant to, koks gyvenime yra periodas. Mūsų oda jautresnė, norisi švelnių medžiagų, ne tokių grubių, kaip parduotuvėse. Ir spalvų visokių norisi. O čia ir akis kur paganyti buvo, ir dovanų gavome, ir smagiai praleidome laiką“.