Grybavimo sezonas: į miškus išeina lygiai pusė Lietuvos

Socialiniams tinklams lūžtant nuo apsamanojusių baravykų nuotraukų, atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad grybavimas išties yra populiariausia Lietuvos gyventojų veikla gamtoje. Bent kartą per metus rinkti grybų į gamtą patraukia 49,6 proc. gyventojų, tuo tarpu, pvz., uogavimu užsiima kas ketvirtas, žvejyba – kas penktas.

Reklama

Tokius Lietuvos gyventojų lankymosi gamtoje prioritetus atskleidė draudimo bendrovės BTA užsakymu tyrimų bendrovės RAIT atlikta reprezentatyvi apklausa.

Žvejoti galima tiek vasarą, tiek žiemą, o būtent rudenį miško gėrybių rinkėjų yra ypač daug: šiuo metu ne tik grybaujama, bet ir renkamos vėlyvos uogos. Draudikai pastebi, kad atsipalaiduoti išsirengus į mišką tikrai nepatariama – rudenėjančioje gamtoje tykančių pavojų net daugiau nei vasarą.

„Anksti ryte į mišką traukiantys žmonės turėtų būti ypač budrūs, nes vėsesnė temperatūra ir drėgmė – palankios sąlygos formuotis rudeniniams rūkams, kurie didina eismo įvykių riziką, apsunkina galimybę laiku pastebėti kitas transporto priemones, šalikele einančius žmones ar važiuojančius dviratininkus. Be to, jau vyksta rudeninė žvėrių migracija, jie kerta kelius, sukeldami pavojingas situacijas. Pastebėtina ir tai, kad sunkias ligas platinančių erkių sezonas taip pat dar nesibaigė. Paprastai rudenį jų būna tiek pat daug kaip ir vasarą, o ir aktyvios erkės lieka tol, kol užšąla dirvožemis“, – sako BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marekas Ernestas Goliančikas.

Miško gėrybių rinkėjams ruošiantis į mišką reikia iš anksto pagalvoti apie ten tykančius kraujasiurbius ir apie aprangą: nesirinkti pernelyg atviros avalynės, drabužių, devėti kepurę ar skarą. Keliaujant automobiliu, rekomenduojama kelionei pasilikti daugiau laiko ir rinktis saugų greitį bei neskubėti. Labai svarbu nedaryti staigių, be įspėjamųjų signalų, sustojimų, vairuojant nenukreipti dėmesio nuo kelio.

Apklausos duomenimis, būtent grybavimas populiarumu nenusileidžia jokiai kitai veiklai gamtoje ir gali būti laikomas nacionaliniu hobiu. Tai ir praktinė nauda, ir tam tikra terapija, ištrinanti ribas tarp skirtingo socialinio statuso žmonių: bedarbių ir įmonių vadovų ar savininkų.

„Pasirodo, kad įmonių vadovai grybauti apskritai išsiruošia dažniausiai iš visų – beveik du iš trijų, arba 61 proc., kai bedarbis ar pensininkas – maždaug kas antras. Lyginant amžiaus grupes matyti, kad grybavimas populiariausias tarp 35–64 metų žmonių. Šioje amžiaus grupėje grybauja vidutiniškai 60 proc. žmonių, tuo tarpu jaunesni į miškus rinkti grybų išeina kiek rečiau (40 proc.)“, – apklausos rezultatus komentuoja M. E. Goliančikas.

Statistinis grybautojas gali būti tiek vyras, tiek moteris, o štai uogauja net 40,3 proc. moterų ir vos 9 proc. vyrų, dažniausiai – bedarbiai (37 proc.) ir tarnautojai (36 proc.). Tuo tarpu žvejyba yra išskirtinai vyriškas hobis, nes bent kartą per metus žvejoti išsiruošia 40 proc. vyrų ir vos 2,1 proc. moterų.

RAIT apklausą atliko rugpjūtį, joje dalyvavo 1000 respondentų.