Gurmaniškai kvapniai arbatai – siauralapis gaurometis
Išsiruošę žemuogiauti, miško laukymėje pasidairykime siauralapio gauromečio (lot. Epilobium angustifolium), dar vadinamo ožkarože, ožrože. Dėl sveikatinančių galių šiam augalui rusai suteikė net caro Ivano vardą (Иван-чай). Iš šio augalo galime pasigaminti kvapnią fermentuotą arbatą.
Žolininkas-vaistininkas Marius Lasinskas portalui VLMEDICINA.LT pasakojo, jog sklinda kalbos, kad vokiečiai prieš puldami Rusiją pirmiausia buvo nurodę sunaikinti ne ką kitą, kaip gauromečio plantacijas bei laboratorijas, kuriose buvo gaminami augalo ekstraktai. Mat gaurometis itin padeda nervų sistemai sudėtingomis, pvz., karo, sąlygomis.
Taigi žiedelius jau pradėjęs krauti siauralapis gaurometis stiprina, ramina nervų sistemą, malšina nerimą. Ir ne tik – šio augalo arbata padės sumažinti skrandžio rūgštingumą, gastroezofaginio refliukso simptomus, rėmenį, ypač jei skrandžio negalavimai sukelti streso.
Tinka gaurometis ir imunitetui stiprinti, mažakraujystei gydyti, - teigia M. Lasinskas, - nes turi daug kraują stiprinančių mikroelementų. Ypač naudinga gerti vyrams prostatos ligų profilaktikai ir jau sergant šiomis ligomis.
Rinkti tinka visa žolė – ir lapai, ir žiedai. Jaunus lapelius galima vartoti kaip salotas.
Fermentuotai arbatai geriausia rinkti jaunus rasotus lapelius žydėjimo pradžioje. Lapelius sutrinti, kad išsiskirtų sultys, sudėti į trilitrinį stiklainį, suspausti, aklinai uždengti ir palikti saulėje 6-12 valandų, nelygu koks saulės intensyvumas. Lapeliai turi sušusti, fermentuotis. Paskui paskleiskime ant paklodės ir sudžiovinkime. Galime gamintis kvapnią gurmanišką arbatą. Žinoma, tinka arbatą gamintis ir įprastu būdu, nefermentuotą.
Arbatoms paprastai naudojamas karštas, bet ne verdantis vanduo. O siauralapiam gauromečiui tiks ir 40 laipsnių temperatūros vanduo, nes tokiame išsiskirs daugiau gleivinių medžiagų.
Gerkime arbatą tuščiu skrandžiu pusvalandį prieš valgį ar po valgio praėjus porai valandų.
Nuo padidėjusio skrandžio rūgštingumo gaurometį tinka maišyti su svilarožės lapais ar šaknimis, saldymedžio šaknimis, dedešvos žiedais, takažolių žole. Tik žinotina, kad šaknis reikia ruošti atskirai ir tik vėliau sumaišyti su žole. Kad išsiskirtų iš šaknų naudingosios medžiagos, - pataria žolininkas, - reikia šaknis arba per naktį brinkinti, arba vandens vonelėje pavirti kelias minutes.
Susiję straipsniai
