Neseniai paskelbtų tyrimų rezultatai rodo, kad storosios žarnos vėžiui nustačius papildomas mutacijas ir pagal tai parenkant gydymą pasiekiami kur kas geresni rezultatai.
Ligoniai iki šiol buvo tiriami tik dėl K-ras mutacijų, kurias nustačius nebūdavo skiriami tam tikros grupės vaistai, kadangi jie nebuvo efektyvūs.
Naujose klinikinėse studijose mokslininkai ištyrė ligonius ne tik ieškodami standartinių K-ras mutacijų, bet ir papildomų tos pačios grupės mutacijų (N-ras ir K-ras antrojo, trečiojo ir ketvirto egzono mutacijų).
Paskyrus šiems ligoniams gydymą panitumumabu paaiškėjo, kad turintiesiems bet kurią iš nustatytų mutacijų gydymas mažiau efektyvus nei neturintiems mutacijų.
Kita vertus, neturintys mutacijų pacientai parodė labai gerus rezultatus, medianinis išgyvenamumas siekė 16,2 mėn.
Genų keliai ir mutacijos
Ląstelėje išoriniai signalai nuo paviršinės membranos perduodami į branduolį įvairiais kaskadiniais keliais. Vienas svarbiausių yra RAS/MAPK kelias, kuriuo perduotas signalas daro įtaką ląstelės augimui, dalijimuisi, išgyvenamumui. Minėtame signalo perdavimo kelyje vieną svarbiausių vaidmenų vaidina RAS šeimos genai – KRAS, HRAS, NRAS.
Mutuotas KRAS randamas 30-50 proc. storosios žarnos vėžio atvejų, rečiau nustatoma BRAF, NRAS mutacijų.
Lemia gydymo strategiją
Pasak Vilniaus universiteto Onkologijos instituto vadovo, prof. Narimanto Evaldo Samalavičiaus, mutacijų tyrimai yra reikalingi, nes jų buvimas ar nebuvimas lemia gydymo strategijos pasirinkimą. „Minėtų vaistų skyrimas priklauso nuo tų mutacijų buvimo. Mūsų institute jau daugelį metų metastazavusių storosios žarnos vėžiu sergančių pacientų navikų medžiaga tiriama dėl KRAS ir BRAF genų mutacijų, prieš kurį laiką pradėta tirti ir dėl NRAS mutacijų. Tai leidžia optimizuoti gydymo rezultatus. Aprašytasis tyrimas tai patvirtina“, - sako profesorius N. E. Samalavičius.
Šaltiniai
Douillard et al. Panitumumab-FOLFOX4 treatment and RAS mutations in colorectal cancer. N Engl J Med. 2013 Sep 12;369(11):1023-34. doi: 10.1056/NEJMoa1305275.
https://abstracts.asco.org/143/AbstView_143_122548.html