Gydymo įstaigų vadovai patirties sėmėsi Vokietijoje(1)

Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinis direktorius Petras Simavičius drauge su šalies gydymo įstaigų vadovų delegacija dalyvavo Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos organizuotoje išvykoje į Vokietiją. Savaitę Vokietijos Žemutinės Saksonijos žemės Celės vadybos universitete vyko mokymai „Sveikatos apsaugos efektyvumo didinimas ir ligoninės vadyba“. Medikams buvo rengiami seminarai, vizitai į gydymo įstaigas, įteikti sertifikatai.

Reklama

Didžiausias skirtumas - finansavimas

Sveikatos apsauga Vokietijoje suskirstyta į ambulatorinę ir stacionarinę grandį. Skiriasi tik tai, kad šeimos gydytojai ir gydytojai specialistai dirba pirminėje grandyje, o stacionare dirba tik aukštesnio lygio specialistai. Tačiau kiekvienoje ligoninėje gali dirbti ir specialistai konsultantai, jiems leidžiama naudotis visa gydymo įstaigoje esančia medicinos įranga, laboratorijomis.

Stacionarinės gydymo įstaigos skirstomos į universitetinio lygio, ūmių susirgimų, specializuotas bei reabilitacijos ligonines.

Išlaidos sveikatos apsaugai skiriamos labai didelės – per metus šaliai skiriama 290 milijardų eurų. Vokietija pirmauja Europoje ir pagal gydytojų skaičių, ir pagal lovų skaičių ligoninėse. Gydymo įstaigose dirba per 5,2 mln. žmonių. Šalyje – 142 803 gydytojai ir 312 962 slaugytojai.

Nors sveikatos apsaugai Vokietijoje skiriamos didžiulės lėšos, tačiau visos šalies gydymo įstaigose vykdoma ir taupymo programa, nuolat galvojama, kaip mažinti išlaidas. Generalinis direktorius Petras Simavičius pažymėjo, jog stengiamasi kuo daugiau paslaugų suteikti ambulatorinėje grandyje, dienos stacionaruose. Gulėjimo laikas ligoninėje trumpinamas. Be to jungiamos ligoninės, o mažosios ligoninės neretai ir uždaromos, o pastatas nugriaunamas.

Nors Vokietijos ir Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje esama ir panašumų, tačiau ir skirtumų pastebėta didžiulių. Bene didžiausi skirtumai įžvelgiami gydymo įstaigų finansavimo politikoje.

Ir sąlygos geros, ir reikalavimai dideli

Mokymų dalyviams buvo sudaryta galimybė apsilankyti ligoninėse. Pasak P. Simavičiaus, buvo akivaizdu, jog dėmesys personalui skiriamas labai didelis, sudaromos puikios darbo sąlygos, kuriama ne tik sterili, bet ir jauki darbo, poilsio aplinka, nepriekaištingai sutvarkyta ligoninės aplinka.

Vokietijos medikams tenka didžiulė atsakomybės našta, jiems keliami labai griežti reikalavimai. P. Simavičius pastebėjo, jog medikų darbo laikas planuojamas labai efektyviai. Ypač skaičiuojamas ir planuojamas procedūrų laikas, medicinos įrangos eksploatavimo laikas – žiūrima, kad dirbama būtų visą parą.

Ligoninės Vokietijoje yra ir valstybinės, ir privačios. Privačios ligoninės dažniausiai yra didelių koncernų nuosavybė.

Ligoninės apmokėjimo sistema dvipusė: pagrindinės lėšos skiriamos iš Valstybinės ligonių kasos, kaip ir pas mus. Tačiau Vokietijos ligoninėse yra galimybė ligoninėms ir užsidirbti. Pacientų galimybė pirkti paslaugas dažnai priklauso ir nuo jų turimo privataus draudimo.

Gydytojas ir gerbiamas, ir vertinamas

Seminarų lektoriai, pasak P. Simavičiaus, ne kartą akcentavo tai, jog Lietuvos gydytojai Vokietijoje vertinami kaip aukštos kvalifikacijos specialistai ir laukiami ligoninėse, poliklinikose. Kita vertus, Vokietijoje išsilavinimą įgiję jauni specialistai neretai skuba dirbti į JAV, kur medikų darbas vertinamas dar labiau.

Medikai Vokietijoje uždirba tikrai daug. Slaugytojai per metus uždirba nuo 30 iki 40 tūkstančių eurų. Gydytojai gauna nuo 250 tūkstančių iki pusės milijono eurų per metus.

Vertinami gydytojai ne tik finansiškai. Požiūris į sveikatos priežiūros specialistus taip pat skiriasi. P. Simavičius pastebėjo, jog Vokietijoje gydytojas – labai gerbiamas ir vertinamas žmogus. Nors ir eilės pas specialistus tenka laukti, ir planinio gydymo eilės trunka ne vieną mėnesį.