Gydytoja nefrologė primena: nepamirškime pasirūpinti inkstų sveikata

Statistikos duomenimis, inkstų ligos paliečia kas dešimtą suaugusįjį – jomis serga daugiau nei 850 milijonų žmonių pasaulyje. Prognozuojama, kad 2040 m. inkstų ligos taps penkta pagal dažnumą mirties priežastimi. Nors šiomis ligomis dažniau serga moterys, galutinės lėtinių inkstų ligų stadijos dažniau diagnozuojamos vyrams.

Reklama

Klinikos „Nefrida“ gydytoja nefrologė Vilija Deimantavičienė sako, kad inkstų veikla gali nepastebimai blogėti metų metus. Daugybė žmonių gyvena su nediagnozuota inkstų liga ir nuolat prastėjančia inkstų funkcija to net neįtardami. Tuo tarpu negydomas ir palaipsniui progresuojantis inkstų funkcijos blogėjimas laikui bėgant gali nulemti toli pažengusį lėtinį inkstų nepakankamumą, turintį didžiulę neigiamą įtaką ne tik žmogaus darbingumui bei gyvenimo kokybei, bet ir jo trukmei. Remiantis moksliniais tyrimais, inkstų funkcijos nepakankamumu sergantys žmonės dažniau kenčia nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Patyrusi specialistė pasakoja apie dažniausias inkstų ligas ir prevencijos priemones, padedančias užkirsti kelią jų išsivystymui ir progresavimui.

Inkstai – be poilsio dirbanti mūsų vidinė laboratorija

„Inkstai – tai kumščio dydžio, pupos formos porinis organas, esantis abipus stuburo, juosmens srityje. Jie – tartum be poilsio dirbanti žmogaus vidinė laboratorija, kurioje nuolat filtruojamas kraujas, šalinamos organizmui nereikalingos medžiagos bei gaminamas šlapimas“, – aiškina V. Deimantavičienė.

Pagrindinė inkstų funkcija – palaikyti organizmo skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą, keičiantis aplinkos sąlygoms – pavyzdžiui, pakitus mitybai, medžiagų apykaitai, fiziniam krūviui ir pan. Jie šalina nereikalingas medžiagas, reguliuoja mineralų ir rūgščių-šarmų pusiausvyrą, gamina hormonus, padedančius skatinti kraujo ląstelių gamybą bei reguliuoti kraujo spaudimą, veikia kaulų tvirtumui svarbią kalcio ir fosforo apykaitą.

Dažniausios inkstų ligos

Pasak pašnekovės, dažniausios inkstų ligos yra ūmus ir lėtinis infekcinės kilmės uždegimas, cukrinio diabeto, arterinės hipertenzijos nulemti inkstų pažeidimai, inkstų akmenligė, inkstų kamuolėlių ligos, autoimuninės ligos (sisteminė raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas) sukeliančios uždegiminius procesus inkstuose, paveldimos ligos, iš kurių mūsų šalyje dažniausia – inkstų policistozė, analgetikų ir priešuždegiminių vaistų sukelta inkstų pažaida.

Žmonėms, kurių inkstai nebegali atlikti savo funkcijos, reikalinga pakaitinė inkstų terapija – dializė arba donorinio inksto persodinimo operacija. Pakaitinė inkstų terapija, be kurios šie pacientai tiesiog neišgyventų, atliekama dirbtinio inksto aparatu, valant kraują. Statistikos duomenimis, 2022 m. pasaulyje dializė buvo taikoma daugiau nei 3 mln., mūsų šalyje – 1230 pacientų.

Simptomai dažniausiai atsiranda ne iš karto

Lėtinės inkstų ligos vadinamos klastingomis, nes ilgą laiką jos gali nepasireikšti jokiais simptomais. Pirmieji jų požymiai dažnai atsiranda tik išsivysčius pažengusiam inkstų nepakankamumui. Apie inkstų ligas dažniausiai įspėja sumažėjęs šlapimo kiekis, retesnis ar/ir skausmingas šlapinimasis, pakitusi šlapimo spalva, nugaros skausmas, padidėjusi kūno temperatūra. Sergančiam žmogui gali pakilti kraujo spaudimas, varginti pykinimas, atsirasti tinimas veido, rankų, kojų srityje, greitas nuovargis, silpnumas.

„Pasireiškus ir progresuojant aukščiau minėtiems simptomams, reikėtų nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją, kuris atliks inkstų nepakankamumo diagnostikai būtiną kreatinino kiekio kraujyje nustatymą, kitus reikiamus kraujo ir šlapimo tyrimus, taip pat nukreips inkstų echoskopijai, esant poreikiui – gydytojo nefrologo konsultacijai“, – pabrėžia V. Deimantavičienė.

Gydytoja nefrologė sako, kad lėtinės inkstų ligos, kuri tuo pačiu nulemia ir lėtinį inkstų nepakankamumą, išgydyti neįmanoma. Tačiau, anksti ją diagnozavus, nustačius jos priežastis ir laiku skyrus teisingą gydymą, galima sulėtinti lėtinės inkstų ligos bei lėtinio inkstų nepakankamumo progresavimą, su juo susijusią širdies ir kraujagyslių pažaidą, taip žymiai prailginant laiką iki pakaitinės inkstų terapijos poreikio ir žmogaus išgyvenamumą.

Ką reikėtų žinoti apie lėtinę inkstų ligą

Lėtinė inkstų liga diagnozuojama struktūriniams ir funkciniams inkstų pokyčiams tęsiantis ilgiau nei 3 mėnesius. Pasak pašnekovės, su senstančia visuomene auga ir lėtinėmis inkstų ligomis sergančių pacientų skaičius, jau įgaunantis epideminį mastą. Pagrindiniai lėtinės inkstų ligos rizikos veiksniai – II tipo cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija ir senėjančioje visuomenėje padažnėjusios širdies ir kraujagyslių ligos.

Lėtinės inkstų ligos išsivystymui įtakos gali turėti ir kartotinė šlapimo takų infekcija, inkstų akmenligė, autoimuninės ligos, lėtinės kitų organų infekcijos, tokios kaip plaučių tuberkuliozė, bronchektazinė liga, hepatitas ir kt. Šią ligą gali nulemti ir ilgalaikis inkstus galinčių pažeisti vaistų (citramono, nespecifinių vaistų nuo uždegimo, kai kurių antinavikinių preparatų) vartojimas, paveldimos ligos, tokios kaip inkstų policistozė, Alporto sindromas. Svarbus lėtinės inkstų ligos rizikos veiksnys yra ir vyresnis amžius (daugiau nei 65 metai).

Lėtinė inkstų liga turi 5 stadijas. Didžioji dauguma žmonių serga pradinėmis stadijomis ir jokių simptomų nejaučia. Ligos simptomai įprastai pasireiškia tik esant 4–5 stadijoms, kai blogėjant inkstų darbui, sutrinka organizmo valymas, organizme ima kauptis ureminiai šlakai (šlapalas, kreatininas, šlapimo rūgštis). Dažniausiai pasitaikantys simptomai – apetito stoka, šleikštulys, padidėjęs kraujo spaudimas, kūno tinimas, mažakraujystė, odos niežulys, mieguistumas. Nustačius ligos 5-ą galutinę stadiją, pacientui būtina dializė arba inksto transplantacija.

Lėtinė inkstų liga diagnozuojama nustačius bent vieną iš šių požymių: patologiniai šlapimo pokyčiai, pablogėjusi inkstų funkcija, anatominiai inkstų pokyčiai, nustatyti rentgenologiniu, ultragarsiniu ar magnetinio rezonanso bei histologiniu tyrimais.

Nustačius lėtinę inkstų ligą su gera funkcija ar lengvo laipsnio nepakankamumu, siekiant išvengti jos progresavimo, būtinas paciento stebėjimas. Kartą per metus svarbu nustatyti kreatinino kiekį kraujyje, kas pusmetį – atlikti šlapimo tyrimą, įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Progresuojant lėtinei inkstų ligai, nuo 3 stadijos paciento būklė turi būti stebima gydytojo nefrologo – pas šį specialistą būtina apsilankyti kartą per metus, o esant blogėjančiai ligos eigai, ir kelis (tikslias rekomendacijas pateiks gydantis specialistas). Šių vizitų metu vertinamas kalio, kreatinino kiekis kraujyje, kalcio ir fosforo rodikliai, prieskydinių liaukų veikla, įtakojantys kaulų apykaitos pokyčius, hemoglobino kiekis dėl galimos mažakraujystės, skiriamas ar, esant poreikiui, koreguojamas reikiamas gydymas.

Kaip išsaugoti inkstus sveikus

Pasak pašnekovės, siekiant išsaugoti inkstus sveikus, svarbu būti fiziškai aktyviems, palaikyti normalų kūno svorį, sveikai maitintis, mažinti druskos ir daug natrio turinčių produktų vartojimą, gerti pakankamai skysčių, kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje, nerūkyti, vengti dažno ar ilgalaikio didelių vaisto dozių nuo skausmo vartojimo. Turint padidėjusį kraujospūdį, labai svarbu jį kontroliuoti medikamentais.

„Taip pat reikėtų nepamiršti inkstų sveikatos tikrintis profilaktiškai – atlikti šlapimo, kreatino kiekio kraujyje tyrimus. Tai ypač svarbu, jeigu sergančių inkstų liga yra jūsų artimųjų tarpe, sergate cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, turite padidėjusį kraujo spaudimą (≥140/90mmHg). Pasirūpinkite inkstų sveikata laiku, nes tik anksti diagnozavus lėtinę inkstų ligą, kartu galėsime sėkmingai sulėtinti jos vystymąsi, taip išvengdami inkstų funkcijos blogėjimo“, – primena gydytoja nefrologė.