Gydytoja: paauglių miegą galima vadinti auksiniu standartu

Idealiausias miegas, laikomas auksiniu standartu, yra paauglių miegas, sako Vaikų ligoninės Vaikų neurologijos skyriaus vedėja dr. Rūta Praninskienė. „Visi trys miegą reguliuojantys biologiniai procesai dirba labai gražiai ir darniai. Paskui, po paauglystės, tie procesai pradeda prastėti. Įdomu tai, kad, jei paauglystėje gerai neišsimiegosime, informacijos nesukaupsime tiek, kiek įmanoma, paskui viskas prastės“, – kalba ji.

Gydytoja pastebi, kad miego sutrikimų pagausėjo, nes mes per daug laiko praleidžiame prie kompiuterio ar televizoriaus. „Bent dvi valandas iki miego pradžios nereikėtų sėdėti prie tų apšviestų prietaisų, nes slopinama melatonino „įsijungimo“ pradžia. Geriau skaityti knygą, užsiimti kita veikla“, – pataria R. Praninskienė.

Vaikų miegą sutrikdo ligos

Miegodami nevalingai nudirbame labai daug darbų. O apie cirkadinį (budrumo ir miego) ritmą imta kalbėti dar XX a. pradžioje. Tai ir gali paaiškinti, kodėl miegame tamsiuoju paros metu, kodėl reikalingas adaptacijos laikas keliaujant skirtingomis laiko zonomis ir kodėl nėra paprasta dirbti naktinės pamainose.

Dr. R. Praninskienė sako, kad vaikams po maisto yra svarbiausias miegas. Jei miegas yra nekokybiškas, ritmas sutrikęs, tuomet per dieną gauta informacija nepakliūva į ilgalaikę atmintį. Tada vyresniems vaikams sunkiau mokytis ir susikaupti. „O mažyliai, atvirkščiai, pervargę tampa hiperaktyvūs, irzlesni, nervingesni, judresni, nors, atrodytų, turėtų vaikščioti mieguisti. Taip jų organizmas kompensuoja miego trūkumą“, – aiškina medikė.

Yra paskelbti nerimą keliantys faktai, kad miego problemos šiandieninius vaikus vargina daug dažniau nei prieš dešimtmetį. Lietuvos kūdikių miegas sutrumpėjo iki 13 val., nors turėtų siekti 14–15 val. per parą. Dvylikamečių – iki 7 val., nors tokio amžiaus vaikai turėtų miegoti po 9 val. per parą.

Kokios priežastys lemia, kad vaikų miegas sutrinka? R. Praninskienės teigimu, taip atsitinka dėl pirminių ir dėl antrinių priežasčių. Antrinės gali būti kvėpavimo sutrikimai miegant, t. y. adenoidų ir tonzilių hiperplazija (besikartojančios anginos, nosiaryklės uždegimai). Šios ligos ypač būdingos 2–4 ir 6 metų vaikams. „Paauglystėje kvėpavimas miegant sutrinka ir dėl antsvorio. Taip pat miegą trikdo ir kitos ligos, pvz., bronchinė astma, įvairūs sindromai, kai yra veido anomalijos, nervų, raumenų ligos, dėl kurių nuo tam tikro amžiaus raumenų darbas nevisavertis“, – vardija medikė.

O kūdikiams, pabrėžia ji, atkreipti reikėtų dėmesį į mažakraujystę, nes vienas deficitinės mažakraujystės simptomų ir yra neramus miegas. Taip pat kūdikiams miegoti neleidžia ir pilvo diegliai – tada reikėtų specialistų konsultacijų.

Užmigti neleidžia kompiuteris ir televizorius

Vaikų miegas gali būti nepakankamas ir nekokybiškas ir nesant jokių ligų. R. Praninskienė sako, kad jis tampa nekokybiškas dėl aplinkos: „6–12 metų vaikų miego hormono sekrecijos pradžia po truputėlį ima didėti nuo 7 val. vakaro. Todėl vaikas 9–10 val. turėtų užmigti. Bet kas atsitinka? Sėdime prie kompiuterių, televizorių ir užmiegame apie 2–3 valandą nakties. Jei pasiseka – iki 12 val. Būna, kad ir paaugliai skundžiasi, jog, ilgai pasėdėję prie kompiuterio, dar 1,5–2 val. negali užmigti“.

Tai ypač blogai, aiškina medikė, nes gerasis miegas yra pirmoje nakties pusėje – tada vaikas miega giliausiai ir ilgiausiai, išsiskiria augimo ir kiti hormonai, informacija perkeliama į ilgalaikę atmintį. O dienos miegas nėra toks kokybiškas, kad kompensuotų nakties miegą.

R. Praninskienė pabrėžia, kad cirkadinio ritmo sutrikimai (budrumo ir miego ritmo sutrikimai) gresia ligomis: „Nutukimas, alkio ir sotumo centro disreguliacija, sutrikdomas imuninės sistemos veikla naktį. Tuomet daugėja ligonių, sergančių neurodegeneracinėmis ir autoimuninėmis ligomis“.

Yra keletas svarbių priežasčių, dėl kurių trinka šiandienos paauglių ramus miegas. Dažniausios jų, kaip pastebi vaikų neurologai, – per daug intensyvus kompiuterių, planšečių ir pan. naudojimas prieš miegą. Nuolat pažeidžiant miego režimą, užmigimo pradžia pasislenka į antrą nakties pusę, sutrinka už gerą miegą atsakingo hormono gamyba.

„Manau, bent dvi valandas iki miego pradžios nereikėtų sėdėti prie tų apšviestų prietaisų, nes slopinama melatonino „įsijungimo“ pradžia. Geriau skaityti knygą, užsiimti kita veikla. Jei miegas sutrinka, reikia nusistatyti jo pradžią ir bandyti reguliariai eiti miegoti tuo pačiu laiku, pabūti mažiau apšviestoje aplinkoje, be kompiuterio, be televizoriaus“, – pataria gydytoja.

Didelė problema, kalba ji, mažų vaikų miegas. Dabar manoma, kad jau nuo 6 mėn. reikia stebėti, kaip vaikas miega, ir ugdyti būtinus miego higienos įgūdžius: eiti miegoti tuo pačiu laiku, stengtis išmokyti užmigti patį be važinėjimo, supimo.

R. Praninskienė pasakoja ir kuriozines situacijas – būna, kad tėvai, norėdami užmigdyti vaiką, vežioja jį automobiliu po miestą, paskui tyliai įnešami į namus ir paguldo į lovytę. „Tik vaikas vėl atsibunda ir nori to paties, nes tai – miego pradžios asociacijos sindromas. Tada reikėtų labiau susirūpinti ir skųstis gydytojams, nes miego specialistų daugėja, daug žinių apie tai, kaip reikia elgtis, sukurta daug metodikų“, – tikina ji.

Paauglių miegas vadinamas auksiniu standartu

6–12 metų vaikams rekomenduojama miegoti vidutiniškai 9 val., sako R. Praninskienė. Vėliau minimali trukmė – 8 val. „Bet kartais miego trukmę lemia genetika. Čia atskira tyrinėjimų ir mokslo sritis. Jei miegas kokybiškas, kai kuriems užtenka ir 5 val.“, – pastebi ji.

Pasak gydytojos, pats gražiausias ir idealiausias miegas miego medicinoje, laikomas auksiniu standartu, yra paauglių miegas: „Jis labai gerai susiformavęs, nes visi trys miegą reguliuojantys biologiniai procesai dirba labai gražiai, viskas suderinta. Paskui, po paauglystės, tie procesai pradeda prastėti. Įdomu tai, kad, jei mes paauglystėje gerai neišsimiegosime, informacijos nesukaupsime tiek, kiek įmanoma, paskui viskas prastės“.

Senatvėje, neslepia R. Praninskienė, miegas ne toks gilus, paviršinis, hormono melatonino, kuris yra cirkadinio ritmo reguliatorius, kiekis katastrofiškai nukrinta. „Nuo 45 metų jo būna ypač mažai. Miego struktūra keičiasi“, – pabrėžia ji.

Rasa Pekarskienė,

www.lrt.lt