Gydytoja paneigė mitus: kada badavimas prieš kraujo tyrimus nėra būtinas?

Jau daugiau nei pusšimtį metų Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių kraujo tyrimus gydytojai rekomenduoja atlikti nieko nevalgius bent 8 valandas. Tokia praktika buvo taikoma dėl siekio pašalinti maisto įtaką tyrimo rezultatams. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ laboratorijos gydytoja Eglė Marciuškienė paaiškina, jog badavimas prieš tyrimus ne tik mažina pacientų norą tirtis, bet dažnu atveju netgi nedaro reikšmingos įtakos pačių tyrimų rezultatams.

Reklama

„Remiantis Europos aterosklerozės draugijos ir Europos klinikinės chemijos ir laboratorinės medicinos federacijos konsensuso pareiškimu, paskelbtu dar 2016 metais, prieš imant kraują lipidų tyrimams, pasninkauti nebereikia. Įrodyta, kad cholesterolio kiekio skirtumai, nevalgius ir pavalgius, nėra kliniškai reikšmingi ir tyrimai pavalgius neturi jokios įtakos širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos vertinimui“, – sako gydytoja.

Ne tik nepatogu, bet ir pavojinga

Medikė įvardija, jog atliekant kraujo tyrimus prieš tai nevalgius bent 8 valandas, galima įžvelgti keletą svarbių trūkumų. Visų pirma, pacientams tai nėra patogu, ypač, jei tyrimai atliekami vėlyvą rytą ar net pietų metu – tai gali atgrasyti nuo rekomendacijų atlikti įprastus, tačiau itin reikalingus tyrimus.

„Kadangi kraujo tyrimas nevalgius atliekamas ryte, dėl didelio jų skaičiaus rezervuoti procedūrai patogų laiką gali būti sudėtinga. Priešingai, kraujo mėginiai pavalgius gali būti paimami bet kuriuo paros metu, neatsižvelgiant į tai, ką ir kada prieš kraujo paėmimą valgė asmuo“, – sako E. Marciuškienė.

Panaikinus reikalavimą nustatyti lipidus nevalgius ne tik palengvėtų pacientų pasiruošimas tyrimams ar padaugėtų nuosekliai sveikatą besitikrinančių asmenų – tai taip pat galėtų būti naudinga ne tik sunkiai pasninką toleruojantiems vaikams, tačiau ir diabetu sergantiems pacientams. Gydytojos teigimu, pasninkas jiems ypač rizikingas, kadangi gali baigtis hipoglikeminiu šoku.

Naujos galimybės diagnozuoti

Kaip ir lipidų, po valgio dažnai stebimas gliukozės padidėjimas, todėl daugelį metų šiuos tyrimus gydytojai atliko pacientams prieš tai nevalgius – tokiu būdu buvo stebima cukrinio diabeto rizika. Visgi, 2011 metais Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) padarė išvadą, kad glikuotas hemoglobinas taip pat gali būti naudojamas cukriniam diabetui diagnozuoti.

„Pastarasis tyrimas nereikalauja badavimo, mat rodo gliukozės kiekį kraujyje ilguoju periodu. Taip yra, nes dalis kraujyje esančios gliukozės yra prisijungusi prie raudonųjų kraujo kūnelių hemoglobino. Didėjant vidutiniam cukraus kiekiui kraujyje, taip pat didėja hemoglobino, susieto su gliukoze, dalis – kuo didesnis glikuoto hemoglobino lygis, tuo didesnis vidutinis cukraus kiekis kraujyje“, – paaiškina laboratorijos gydytoja ir priduria, kad šį tyrimą rekomenduojama atlikti būtent siekiant nustatyti gliukozės kiekio pokyčius kraujyje trijų mėnesių laikotarpiu.

Kada galima valgyti prieš tyrimus?

Mokslininkai įrodė, kad atliekant trigliceridų, kuriuos kraujo tyrimų rezultatuose atpažįstame trumpiniu TG, tyrimą pavalgius, taip pat galima prognozuoti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Anot gydytojos, kraujo tyrimai, prieš tai nesilaikant badavimo režimo, gali geriau užfiksuoti bendrą aterogeninių lipoproteinų kiekį plazmoje per 24 valandų paros laikotarpį.

„Tyrimai pavalgius įprastai tinka pacientams, kuriems atliekamas pradinis lipidų profilio tyrimas, vertinama širdies ir kraujagyslių ligų rizika, taip pat tikslinama metabolinio sindromo diagnozė ar nustatytas ūminis koronarinis sindromas.

Vaikams, pagyvenusiems asmenims, taipogi sergantiems cukriniu diabetu bei tiems asmenims, kuriems taikomas stabilus gydymas vaistais – prieš kraujo tyrimus badauti nebūtina“, – sako E. Marciuškienė.

Vis dėlto, pasak medikės, pasitaiko situacijų, kada kraujo tyrimus iš tiesų reikia atlikti nevalgius, tačiau neretais atvejais tiek pacientams, tiek laboratorijų specialistams bei gydytojams kraujo tyrimai prieš tai nepasninkavus yra daug paprastesnis ištyrimo būdas, neturintis neigiamų pasekmių prognostinėms, diagnostinėms ir terapinėms širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos galimybėms.