Gydytoja papasakojo apie vitaminus, kurių jums gali trūkti: ar esate rizikos grupėje?

Vasarai lepinant sodo ir daržo gėrybėmis, dažnas nustumia maisto papildų dėžutes į spintelės gilumą. Vis dėlto, nors gydytojai ir sutinka, kad pagrindinis medžiagų šaltinis kiekvienam žmogui turėtų būti tinkamai subalansuota mityba, jie taip pat ir atkreipia dėmesį, kad tam tikroms žmonių grupėms vitaminų gali trūkti dažniau nei kitoms.

Reklama

Nėščiosioms išlieka svarbi folio rūgštis

Pasak sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytojos Rasos Isevičienės, vitaminai itin svarbūs nėščiosioms ar planuojančioms pastoti moterims, mat vystantis vaisiui motinos kūnui reikia daugiau maistinių medžiagų.

„Jei moteris sveika ir jos mityba subalansuota, jai pirmą nėštumo trimestrą pakanka vartoti tik folio rūgštį, žuvų taukus ir dar vitaminą D, jei nėra galimybės pabūti saulėje. O paskutinį nėštumo trimestrą dažniausiai tenka vartoti geležį ir magnį pagal poreikį“, – sako ji.

Anot gydytojos, su maistu folio rūgšties žmonės gauna mažai, o jos poreikis nėštumo metu labai išauga, mat šis B grupės vitaminas saugo besivystančią vaisiaus nervų sistemą, mažina apsigimimų riziką ir saugo nuo persileidimo.

Ji taip pat ragina susirūpinti sergančioms anemija nėščiosioms – joms geležies preparatus reikėtų vartoti nuo pat nėštumo pradžios, nes geležis yra labai svarbi ne tik mamos, bet ir kūdikio kraujodarai, o kai jos trūksta, gimęs vaikas taip pat suserga anemija, kas gali nulemti jo fizinį ir protinį atsilikimą.

„Geležies įsisavinimą gerina kartu vartojami vitaminas B12 ir vitaminas C, kuris kartu stiprina ir imunitetą, palengvina kitų mineralinių medžiagų įsisavinimą, gerina kūdikio nervų sistemos vystymąsi“, – aiškina R. Isevičienė.

Jos teigimu, dar nėščiosioms svarbus vitaminas yra D, kuris stiprina imuninę sistemą. Visgi gydytoja įspėja, kad labai svarbu vitaminų neperdozuoti, nes jie gali sukelti įvairių apsigimimų ar net persileidimą.

Veganams trūksta B12

Anot R. Isevičienės, atkreipti dėmesį į vitaminus turėtų ir veganai, mat kai kurių maistinių medžiagų maitinantis vien augaliniu maistu gauti yra sunkiau. „Pavyzdžiui, vitamino B12 yra mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose ir pieno produktuose, bet ne daržovėse, vaisiuose ar grūduose. Todėl veganams neretai tenka vartoti papildus“, – sako ji.

Taip pat veganams derėtų atkreipti dėmesį į vitaminą D, geležį, cinką, jodą, kalcį. Vitaminas D stiprina imunitetą, atmintį, gerina nuotaiką, raumenų atsistatymą. „Deja, maiste šio vitamino yra labai nedaug, todėl greičiausias būdas gauti pakankamai šio vitamino yra 15 minučių pasideginti vidurdienio saulėje arba vartoti vitamino D papildus“, – pataria R. Isevičienė.

O štai geležies trūkumas gali sukelti anemiją, nuovargį, susilpninti imunitetą. Todėl veganams rekomenduojama valgyti daugiau geležies turinčio maisto – špinatų, riešutų, pupelių, žirnių, sėklų, džiovintų vaisių.

„Itin svarbus ir jodas, kuris yra labai svarbus skydliaukės funkcijai. Nepakankamas jodo lygis gali lemti energijos stygių, odos sausumą, svorio augimą, dilgčiojimą rankose ir kojose ar net depresiją. Todėl gyvulinės kilmės maisto nevartojantiems žmonėms reikėtų vartoti joduotą druską, jūros dumblius“, – aiškina gydytoja.

Nedera pamiršti ir kalcio – mineralo, reikalingo gerai kaulų ir dantų būklei, raumenų funkcijai, nervų sistemai, širdies veiklai. Kalcio gausu brokoliuose, avinžirniuose, kopūstuose, ropėse. Taip pat veganams reikia vartoti daugiau ir cinko turinčių produktų – riešutų, nesmulkintų grūdų, ankštinių augalų, nes šis mineralas yra itin svarbus medžiagų apykaitai, imunitetui, ląstelių atsistatymui.

Sportas ir mityba eina išvien

R. Isevičienės teigimu, susirūpinti savo mityba turėtų ir sportuojantys. „Užsiimant aktyvia fizine veikla iš organizmo pasišalina daugiau skysčių, o su jais kartu – ir kalis bei magnis. Magnio trūkumas gali sukelti mėšlungį ar raumenų silpnumą, o kalis yra būtinas normaliai širdies veiklai ir kraujo spaudimui palaikyti. Magnio gausu ankštinėse pupelėse, grūduose, lapinėse daržovėse, jautienoje, o kalio – bananuose, riešutuose, bulvėse, kopūstuose“, – pasakoja gydytoja.

Sportuojantiems yra svarbios ir aminorūgštys, kurios gali pagreitinti raumenų atsistatymą po fizinio krūvio. Anot gydytojos, sportininkams itin naudingos BCAA aminorūgštys, kurioms priklauso leucinas, izoleucinas ir valinas, randamos liesoje kalakutienoje ir vištienoje, kiaušiniuose, lęšiuose, bolivinėje balandoje.

„Dar svarbios ir omega 3 riebalų rūgštys, nes jos padeda organizmui greičiau atsistatyti po sunkaus fizinio krūvio, taip pat stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą. Jų galima rasti riebioje žuvyje, linų sėmenyse, riešutuose“, – aiškina R. Isevičienė.