Žirgų terapija – ir vaikui, ir senjorui

Nors žirgo nauda žmogaus sveikatai pastebėta dar Antikos laikais, Lietuvoje ši terapijos forma vis dar skinasi kelią į pripažinimą. Vis dėlto istorijos apie medalius laiminčius paralyžiuotus sportininkus, nerimą ir baimes įveikiančius autistiškus vaikus ir laimingesnius senjorus rodo, kad žirgų terapija nėra tik trumpalaikis sveikatos srities eksperimentas. Tai metodas, veikiantis nepaisant nei amžiaus, nei diagnozės.

Žinoma nuo senovės

„Sveikatai palankus žirgo judesio poveikis buvo minimas jau Antikos laikais, – pasakoja gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė, žirgų terapijos specialistė Viktorija Palubeckienė. – Hipokratas rašė, kad jojimas padeda sveikti kariams po mūšių ir kitiems ligoniams. Tačiau platesnio pripažinimo hipoterapija sulaukė tik XX a. viduryje.“

Anot jos, lemiamu momentu tapo 1952 metų olimpinės žaidynės. „Po poliomielito paralyžiuota Danijos jojikė Lis Hartel varžydamasi su sveikais vyrais raiteliais iškovojo sidabro medalį. Tai sukėlė didžiulį susidomėjimą – jojimas ir žirgai iš tiesų gali būti naudingi“, – pasakoja psichikos sveikatos specialistė.

Lietuvoje žirgų terapijos metodas dar tik skinasi kelią. V.Palubeckienė, viena šios srities pradininkių šalyje, pastebi teigiamus pokyčius: „Ši sritis jau įgyja svarbos. Nors terapija dar nėra finansuojama ligonių kasų, tačiau praktikoje jau aktyviai vyksta – sulaukiame didelio susidomėjimo.“

Žirgai išsiskiria jautrumu

Tiesa, terapijos su gyvūnais pasaulyje žirgai nėra vieninteliai pagalbininkai.

„Nestatau vienos terapijos aukščiau už kitą – kiekviena turi savo stipriąsias puses, teigia specialistė. – Su šunimis žmonija turi seniausią ryšį. Jie puikiai padeda edukacijoje, sveikatos srityje, o didžiausias jų pranašumas – mobilumas. Šuo gali apsilankyti bet kur, kur reikalinga pagalba.”

„Delfinų terapija suteikia ryškų, tačiau dažniausiai trumpalaikį efektą. Tai prieštaringai vertinama praktika, nes šie protingi vandens žinduoliai yra laukiniai gyvūnai, kurių natūrali aplinka – atviri vandenys, ne baseinai.“

Žirgai, anot pašnekovės, terapijoje išsiskiria specifinėmis savybėmis. „Būdami žolėdžiai bandos gyvūnai, jie itin jautriai reaguoja į kūno kalbą ir atspindi paciento emocinę būseną, kartais net tiksliau nei pats žmogus ją suvokia, – teigia vaikų psichiatrė. – Be to, jojant sukuriamas žmogaus eisenos ritmas, kuris turi terapinį poveikį. Tai tarsi gyvas, reaguojantis treniruoklis, kurio negalėtų pakeisti joks mechaninis įrenginys.“

Trys terapijos veidai

Žirgų terapija nėra vienalytė disciplina – ji apima skirtingas, nors kai kur ir persipinančias sritis. Kiekviena jų turi savo metodus, tikslus ir specialistus.

„Lietuvoje klasifikacija dar nėra nusistovėjusi. Tačiau jei žiūrėsime į pažangias šalis, kur žirgų terapija taikoma jau dešimtmečius, ji aiškiai skirstoma į tris pagrindines sritis: hipoterapiją, gydomąjį jojimą bei žirgininkystę ir psichologinį konsultavimą su žirgais“, – aiškina V.Palubeckienė.

„Hipoterapija – tai gydymas žirgo judesiu. Iš esmės tai yra kineziterapija ant arklio, – toliau pasakoja specialistė. – Hipoterapijos seansų metu raitelis nesimoko joti - jis tiesiog sėdi ant žirgo, o jo kūnas reaguoja į žirgo judesius. Šią terapiją veda kineziterapeutai, logopedai arba ergoterapeutai, kurie specializuojasi būtent šioje srityje.“

Pažintinis jojimas ir žirgininkystė yra ta sritis, kuriai vaikų psichiatrė savo praktikoje skiria didžiausią dėmesį. „Tai pažintinių, socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymas per veiklą su žirgais, – pasakoja V.Palubeckienė. – Pavyzdžiui, vaikas mokosi duoti komandas žirgui ir tuo pačiu geriau suvaldyti savo elgesį – kai supranta, kad žirgas reaguoja į jo nurodymus sustoti, jis išmoksta ir pats sustoti, kai to prašoma.“

Veiklų, anot specialistės, būna įvairiausių: žirgai šukuojami, šeriami skanėstais, vaikai joja, važiuoja vežimaičiu, valo gardus ar tiesiog stebi žirgus ir aplinką. Veiklų metu vaikai skatinami adekvačiai reikšti emocijas, reflektuoti. Užsiėmimų metu siekiama didinti savivertę, spręsti motorikos problemas, lavinti kalbinius įgūdžius, didinti emocinį intelektą.

„Psichologinis konsultavimas su žirgais – tai specifinė psichikos sveikatos sritis, kur psichologai ar psichiatrai dirba pasitelkdami žirgus kaip terapijos pagalbininkus. Šioje terapijoje dažnai visai nejojama – terapija vyksta per buvimą su žirgais, jų stebėjimą ir sąveiką.“

Visas tris sritis, anot žirgų terapijos specialistės, vienija vienas esminis elementas – žirgo gebėjimas reaguoti į žmogaus būseną ir elgesį. Visgi, kaipne kiekvienas žmogus tinka specifiniam darbui, taip ir su žirgais – ne visi jie gali tapti tos pačios srities terapeutais.

„Žirgą reikia pajausti. Svarbu atsižvelgti į jo veislę, temperamentą, sudėjimą. Aš pati turiu skirtingų žirgų. Yra mūsų didžioji, išmintinga kumelaitė Pypkė, kuriai jau bus 23 metai. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad ji turėtų tikti terapijai, nes be galo myli žmogų, mėgaujasi jo draugija. Mūsų ponio, su kuriuo važiuojame ir pas senelius, ir pas vaikus, darbas kitoks – ant jo niekada niekas nėra jojęs, bet savo darbą gyvūnas atlieka puikiai. O karštakošis sportinis žirgas jau galėtų dalyvauti nebent psichologinio konsultavimo su žirgais sesijoje.“

Istorijos džiugina

Anot pašnekovės, žirgų terapija gali būti naudinga sprendžiant platų spektrą sveikatos problemų įvairioms amžiaus grupėms.

„Kai paimu garbaus amžiaus, sunkiai sergančių, lovoje gulinčių ir į aplinką beveik nereaguojančių žmonių ranką ir mes kartu paglostome žirgą, jie tarsi atsiveria. Jų akys atgyja, ir nors kalbėti senjorams sunku, žvilgsnis prisipildo nuostabos - toks nuostabus sutvėrimas atėjo specialiai jų aplankyti! Nuostabu tai matyti“, – jautrius apsilankymus senelių namuose prisimena specialistė.

Žirgo terapijai labai dažnai registruojami autizmo spektro sutrikimą, kompleksinę negalią, įvairių raidos ypatumų, psichologinių sunkumų, o kartais ir rimtų psichikos ligų turintys vaikai, paaugliai.

„Žirgai akimirksniu pastebi žmogaus nerimą, baimę ar įtampą. Kaip bandos gyvūnai, jie iš prigimties nuolat stebi aplinką ir greitai reaguoja į kitų elgesį.“

Terapijoje šis žirgo jautrumas praverčia kaip diagnostikos priemonė. „Pacientas gali tvirtinti, kad jaučiasi puikiai, tačiau žirgo elgesys – atsitraukimas, budrumo padidėjimas ar atvirkščiai, atsipalaidavimas - dažnai atskleidžia tikrąją emocinę būklę“, – pasakoja psichiatrė.

„Turėjome penkerių metų autistišką mergaitę. Pradžioje ji net neužeidavo į patalpas. Gerą pusmetį tėvai vežiojo kiekvieną savaitgalį ją pas mus penkiolikai minučių, kad po truputėlį mokytume ją artėti prie arklio. Visa tai buvo daroma labai mažyčiais žingsneliais. Dabar tas vaikas joja ir džiaugiasi“, – viena įsimintiniausių istorijų savo darbo praktikoje dalinasi žirgų terapijos specialistė.

Jos teigimu, žirgų terapija nebūtinai turi būti aktyvi veikla – kartais buvimas su žirgais gali būti tiesiog ta reta galimybė pailsėti. „Vaikai tiek daug dirba. Ir, tiesą sakant, tai gali būti tiesiog laikas jiems atsikvėpti ir būti pakankamiems, neraginamiems būtinai kažką daryti ir kažkuo būti. Tai jau yra labai daug.“