Ketvirtadienis, 2024.11.21
Reklama

Gydytojas hematologas: daugiausia naujovių įneša imunoterapijos sritis

Šaltinis: vlmedicina | 2020-10-06 10:37:16

Rudenį didesnis dėmesys yra skiriamas onkohematologiniams susirgimams bei jų gydymui, nes visame pasaulyje yra minimos kraujo ligų žinomumo dienos. Apie naujienas hematologijos srityje, COVID–19 pandemijos sukeltus iššūkius ir ką daryti, jei sergančiajam kraujo liga pasireiškia viruso simptomais – pokalbis su VUL Santaros klinikų gydytoju hematologu Valdu Pečeliūnu.

Valdas Pečeliūnas. J. Kunigiškytės nuotr.

Kokios naujovės laukia kraujo ligų gydyme?

Pastaruoju metu daugiausiai naujovių įneša labai sparčiai besivystanti imunoterapijos sritis. Klinikiniuose tyrimuose gana intensyviai tiriamas CAR–T (T limfocitai su chimeriniais antigeno receptoriais) technologijos pritaikymas daugeliui onkohematologinių susirgimų. Labai gerus rezultatus demonstruoja bispecifiniai monokloniniai antikūniai (bispecifiniai T limfocitų įtraukėjai), vaisto – antikūnio konjugatai, vis plačiau klinikinėje praktikoje taikomi imuninės patikros slopikliai (angl. immune checkpoint inhibitors). Plečiantis vėžio biologijos žinioms, kasmet sulaukiame naujų „taikinių“ terapijos vaistų, specifiškai veikiančių konkretaus vėžinio susirgimo išsivystymo mechanizmą. Pavyzdžiui, naujųjų kinazių inhibitorių diegimas į praktiką sąlygojo proveržį ūminės mieloidinės leukemijos gydyme. Svarbu, kad pritaikant naujas technologijas (liposominės formuluotės, vaisto – peptido junginiai), tobulinami ir genotoksinės chemoterapijos metodai, taip pagerinant jau seniai naudojamų medžiagų efektyvumą ir saugumą.

Kokius iššūkius kraujo ligų gydyme atnešė COVID–19 pandemija?

COVID–19 pandemija pirmiausia turėjo didelės įtakos darbo organizavimui ir, deja, papildomi saugumo reikalavimai sumažino veiklos efektyvumą. Siekdami neatidėliotinai suteikti paslaugas tiems pacientams, kuriems laukimas galėtų sąlygoti nepageidaujamas pasekmes, kurį laiką turėjome riboti planinių paslaugų, kurių atidėjimas neturi betarpiškų pasekmių paciento būklei, teikimą. Ribojimus taikėme griežtai laikydamiesi tarptautinių gairių ir tik trumpą laiką. Pakeitus darbo organizavimo tvarką dar pavasarį atsisakėme ribojimų ir paslaugas teikiame visa apimtimi. Kadangi dauguma hematologų gydomų pacientų patenka į COVID–19 didelės rizikos grupę, ypač aukštus atsargumo reikalavimus taikome ir sau (t. y. visam hematologijos skyrių personalui): griežtai laikomės epidemiologinių reikalavimų, nuolat atliekame visų darbuotojų prevencinį testavimą dėl COVID–19.

Pasigirsta pacientų nuogąstavimų, jog dėl COVID-19 pandemijos gydymas yra atidedamas, nesuteikiamas kaip planuota. Kaip yra iš tiesų?

Mūsų įstaigoje dėl COVID–19 niekada nebuvo atidedamos tos procedūros, kurių atidėjimas galėjo sąlygoti reikšmingą paciento sveikatos pablogėjimą. Kelias savaites, kol vyko darbo organizavimo pakeitimai bei buvo telkiamas darbuotojų rezervas COVID–19 pacientų gydymui, buvo ribojamas kai kurių planinių paslaugų teikimas. Ribojimai buvo taikomi atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų rekomendacijas. Paslaugų teikimas pilna apimtimi hematologijos pacientams buvo atnaujintas dar pavasarį.

Ką turėtų žinoti pacientai, kuriems COVID-19 pandemijos metu yra diagnozuojama kraujo liga? Kokia lankymosi pas gydytoją, ligoninėje ir gydymo tvarka jų laukia?

Pirmiausia pacientams, kuriems nustatyta kraujo liga, būtina griežtai laikytis šalyje galiojančių epidemiologinių reikalavimų. Gydytojas, atsižvelgdamas į konkretaus paciento situaciją, gali rekomenduoti ir griežtesnes priemones, todėl patarčiau nedvejojant klausti gydančio gydytojo patarimo. Svarbu, kad kartu gyvenantys artimieji, šeimos nariai taip pat griežtai laikytųsi epidemiologinių reikalavimų, o pajutę peršalimo simptomus nedelsdami izoliuotųsi nuo paciento. Apskritai, pandemijos laikotarpiu reiktų vengti nebūtinų kontaktų su žmonėmis, tačiau nebūtina užsidaryti namie, pasivaikščiojimai gryname ore daugumai pacientų pagerina ir fizinę, ir emocinę būklę.

Į ką patys pacientai turėtų labiau atkreipti dėmesį, jeigu tenka vykti į gydymo įstaigą?

Reikia suprasti, kad gydymo įstaigoje tikimybė užsikrėsti COVID–19 yra didesnė. Kadangi situacija greitai keičiasi, prieš vykstant į gydymo įstaigą rekomenduočiau išsiaiškinti tuo metu galiojančią tvarką ir atsakingai jos laikytis. To galima pasiteirauti ir gydančio gydytojo, ir kitų įstaigos darbuotojų. Svarbiausia informacija yra skelbiama įstaigos tinklapyje. Sveikatos priežiūros įstaigos stengiasi užtikrinti saugiausią aplinką savo pacientams, todėl epidemiologinių kontrolės priemonių taikymas gali kisti priklausomai nuo epidemijos eigos.

Ar labai vertėtų baimintis pacientams, sergantiems arba sirgusiems kraujo liga, dėl užsikrėtimo Covid-19 virusu? Ar teko susidurti su tokiais atvejais praktikoje?

Žinau keturis atvejus, kai kraujo liga sergantiems žmonėms buvo nustatytas COVID–19. Deja, visų pacientų ligos eiga buvo gana sunki. Tarptautinė patirtis tai pat nėra paguodžianti, publikuoti duomenys rodo, kad sergant navikinėmis ligomis sunkios COVID–19 eigos rizika išauga bene 5 kartus.

Kokiomis rekomendacijomis reikėtų vadovautis šiems žmonėms susirgus COVID-19 infekcija?

Pasireiškus COVID–19 simptomams reiktų nedelsiant vykti į gydymo įstaigos, kurioje gydomi tiek hematologiniai, tiek ir COVID-19 pacientai, karščiuojančių pacientų skubios pagalbos padalinį. Atvykus į skubios pagalbos skyrių, gydančiam gydytojui privaloma iš karto suteikti visą informaciją apie kraujo ligą – geriausia turėti ligos išrašą su informacija apie diagnozę, taikytą gydymą. Jei COVID–19 teikiama įstaigoje, kurioje hematologiniai pacientai nėra gydomi, rekomenduočiau susisiekti su gydančiu hematologu, informuoti apie susidariusią situaciją bei aptarti tolesnę kraujo ligos gydymo taktiką. Svarbu nedelsti ir paaiškėjus, kad susirgote COVID–19, susisiekti su gydytojais kuo greičiau. Susirgus COVID–19, kai kurių vaistų vartojimą gali tekti nutraukti, tačiau būtinai tai aptarkite su gydančiu hematologu.

Naujausia informacija apie onkohematologines ligas – nuotoliniuose seminaruose

Asociacija „Kraujas“ kraujo ligų žinomumo dienų minėjimo laikotarpiu pacientus, jų artimuosius ir sveikatos priežiūros specialistus kviesdavo į kasmetinę konferenciją, skatinančią pažinti kraujo susirgimus bei pateikiančią aktualią informaciją apie onkohematologines ligas, gydymo naujoves, mitybą, fizinį aktyvumą ir kitas temas. Šiais metais, atsižvelgiant į COVID–19 viruso grėsmę, buvo nuspręsta pristatyti kraujo ligomis sergantiems žmonėms svarbią informaciją kitame formate.

„Raginame pacientus bei jų artimuosius domėtis savo liga, jos gydymu ir kontrole bei būdais, kaip padėti sau ir kviečiame į nuotolinį seminarų ciklą „Kraujo ligos: ką reikia žinoti pacientui?“, kurį sudaro 11 skirtingų temų. Seminarai vyks spalio – lapkričio mėnesiais, dalyvavimas yra nemokamas, tik būtina išankstinė registracija. Seminaruose gydytojai hematologai, dietologė ir psichologė pristatys aktualią ir naujausią informaciją apie onkohematologinių ligų diagnostiką, gydymo eigą, ligos kontrolę ir stebėseną, taip pat pateiks mitybos ir emocinės sveikatos stiprinimo patarimus“, – sakė asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.

Išsamesnę informaciją apie nuotolinių seminarų ciklą ir registracija rasite www.kraujas.lt.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Empatijos galia: pasirinkimo gyventi kibirkštį gali įžiebti nuoširdus pokalbis
Kreiptis pagalbos nėra gėdos ar silpnumo požymis – priešingai, tai rodo rūpestį savo emocine sveikata ir gyvenimo...
Priklausomybių specialistai: nekaltų svaiginamųjų medžiagų nebūna
Nors neretai linkstama manyti, jog nikotinas ar alkoholis ne tokia skaudi blogybė kaip narkotikai, vis dėlto bet kokios...
Gimdos polipai: nors gerybiniai, ne tokie jau nekalti
Apskaičiuota, kad viena iš 10 moterų savo gimdoje turi polipų – nepiktybinių gimdos gleivinės išaugų, įs...
Sergančiųjų diabetu skaičius Lietuvoje sparčiai auga: kaip jo išvengti ir kaip padėti sergančiajam
Pasaulyje 1 iš 11 suaugusiųjų serga cukriniu diabetu. Lietuvoje cukriniu diabetu serga apie 5 proc. visų gyventojų. Higi...
Ką daryti, kad medicinos įrangos pardavimų valdymas būtų efektyvesnis?
Medicinos įrangos pardavimų rinka pasižymi griežtais reikalavimais, sudėtingomis tiekimo grandinėmis ir klientų aptarnav...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų