Artėjant Vėlinėms – dėmesys išgyvenantiesiems artimojo savižudybę

Vėlinių laikotarpis kai kuriems žmonėms gali būti itin sunkus dėl patirtų netekčių, taip pat ir dėl artimojo savižudybės. Tad Higienos instituto specialistai primena psichologinės pagalbos svarbą, kviečia žmones nelikti vieniems su savo išgyvenimais, o jų artimuosius – būti dėmesingiems.

Reklama

Pagalba gedint

Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centro psichologė dr. Jurgita Rimkevičienė pažymi, kad gedėjimas visada kelia daug nelengvų išgyvenimų, o po artimojo savižudybės – turi savitumų. „Netekome mylimo žmogaus, dažniausiai tai įvyksta staiga, neretai būna netikėta, o dar yra sunku, kad tai ir paties žmogaus padarytas veiksmas. Tai neretam palieka sunkų klausimą „kodėl?“, į kurį nėra atsakymo. Visa tai kartu sudėjus kelia daug jausmų, reikalauja laiko ir erdvės susidėlioti savo istoriją, kas, kaip nutiko, kaip su tuo toliau gyventi. Deja, tai neįvyksta greitai, tai ir yra gedulo procesas.“

Gedėjimą po artimojo savižudybės, psichologės teigimu, apsunkina savižudybės stigma. Netekties atveju įprasta sulaukti aplinkinių palaikymo, o „artimojo savižudybė neša tam tikrą tylos, vienatvės momentą, apie savižudybę kalbėtis tarsi sunkiau. Todėl rasti žmonių, su kuriais galime kalbėtis tais sunkiais klausimais, yra svarbu, ar tai būtų artimieji, ar išgyvenusieji panašią netektį grupėse, ar specialistai“.

Kalbėdama apie pagalbą išgyvenantiesiems artimojo netektį dėl savižudybės, J. Rimkevičienė pastebi, kad kvietimai paieškoti šviesiųjų gyvenimo pusių gali duoti atvirkštinį efektą. „Kai kuriems tai gal ir gali būti pagalba, tačiau didelei daliai kels pasipriešinimą, nes taip tarsi nematome jų patiriamo skausmo. Išgyvenant netektį svarbu ieškoti ne tiek šviesiųjų pusių, kiek to, kas palaiko, kas padeda išbūti ir ištverti“, – sako J. Rimkevičienė.

Pagerbti mirusiuosius ir pasirūpinti gyvaisiais

Žmonės, išgyvenantys netektį ar kitą emocinę krizę, gali atrodyti uždari, susitelkę į save, vengiantys bendravimo. Svarbu atkreipti dėmesį į ženklus, kurie gali rodyti savižudybės riziką, ir pasiūlyti paramą bei pagalbą. Tarp šių ženklų gali būti kalbos apie beprasmybę ar norą nusižudyti, vengimas bendrauti su artimaisiais ar draugais, nuotaikos svyravimai, apatija, prarastas susidomėjimas veiklomis.

Higienos instituto specialistai, artėjant Vėlinėms, primena apie psichologinę pagalbą, kuri išgyvenant netektį yra ypatingai svarbi. Patiriant savižudybės krizę, pagalbos teikėjų kontaktai pagal gyvenamąją vietą ir pageidaujamą pagalbos būdą pateikiami interneto svetainėje „Tu Esi“, taip pat primenamas nemokamas Psichologinių krizių pagalbos centro numeris 1815, kuriuo nerimaujančiuosius dėl savęs ar kito asmens galimos savižudybės konsultuoja profesionalūs psichologai.

„Vėlinės yra laikas, kai prisimename ne tik mirusiuosius, bet ir atsigręžiame į gyvuosius. Gedulas neturi laiko ribų, tačiau svarbu ieškoti paramos, kalbėtis apie savo jausmus, leisti sau pajausti visas kylančias emocijas. Net ir patiriant didžiausią skausmą galima rasti atjautą ir palaikymą“, – teigia Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vadovė Sandra Getautė.