Gydytojas psichiatras apie depresiją be antidepresantų

Greitai susirandame informaciją, greitai atsiduriame kitame pasaulio krašte, greitai atliekame darbus, greitai susipažįstame, greitai išsiskiriame, greitai gyvename. Ir staiga sustojame – nieko nebenorime, niekas nebeteikia džiaugsmo, liūdna ir vieniša. Tai vadinasi depresija (gal ir sukelta to nepaliaujamo „greitai“). Tarsi nustojame funkcionuoti greitai besisukančiame pasaulyje. Aišku, reikia vaistų, kokios nors „stebuklingos tabletės“, kuri greitai sutvarkytų mūsų nervų sistemą ir galėtume grįžti į nepriekaištingą funkcionavimą.

Kol vaistai dar nebūtini

Asmens sveikatos klinikos Klaipėdos padalinio gydytojas psichiatras, psichoterapeutas kandidatas Mindaugas Būta kalbėdamas apie depresijos gydymą pripažįsta, kad žmonės dažnai nori greito rezultato, todėl linkę rinktis vaistus ir mažiau pasitiki nemedikamentiniu gydymu.

Žmonės dažnai kreipiasi į psichiatrus su jau įsisenėjusia depresija, kai iš tiesų reikia medikamentinio gydymo, todėl gydytojas atkreipia dėmesį į pirmuosius simptomus. Juos pajutus, vertėtų pasikonsultuoti su specialistu, kad depresija būtų diagnozuota ankstyvame etape ir vaistų galbūt neprireiktų.

Pirmiausia tai nuotaikos pokyčiai – ilgalaikis liūdesys, prislėgta nuotaika ar dirglumas, kurie trunka daugiau nei dvi savaites.

M. Būta pabrėžia ir interesų praradimą: „Dalykai, kurie anksčiau teikė džiaugsmą, tampa neįdomūs ar net nemalonūs.“

Kaip simptomus jis įvardija ir miego sutrikimus, apetito pokyčius. Be to, žmogus jaučia nuolatinį nuovargį, kuris nepraeina net po pakankamo poilsio, trūksta energijos, sunku susikaupti.

„Ankstyvame etape nemedikamentiniai metodai gali būti naudojami kaip pagrindinis gydymo būdas, nuo jų ir pradedama. Vaistai skiriami tuomet, kai simptomai reikšmingai sutrikdo gyvenimo kokybę“,– pabrėžia gydytojas.

Gali padėti asmeninė psichoterapija

Kaip vienus iš efektyviausių nemedikamentinių depresijos gydymo būdų M. Būta įvardija psichologinį konsultavimą ir asmeninę psichoterapiją.

Psichologinis konsultavimas vyksta konfidencialumo sąlygomis, užtikrinama, kad asmeninė informacija liktų privati. „Ši terapija suteikia saugią ir palaikančią aplinką, kurioje žmogus gali atvirai kalbėti apie savo jausmus, mintis ir patirtis“, – teigia gydytojas. Sesijų skaičius ir trukmė gali skirtis priklausomai nuo konkrečių poreikių ir problemų.

Asmeninė psichoterapija – dviejų žmonių sąveika, kurioje svarbus ir gydantis tampa iš lėto atsirandantis tarpasmeninis ryšys. Pasak gydytojo, glaudūs terapiniai santykiai tarp paciento ir terapeuto padeda kurti pasitikėjimą, kuris yra būtinas norint spręsti gilumines problemas.

Depresijai gydyti terapija skiriama pagal kiekvieno paciento unikalią situaciją, Gali būti naudojama įvairių psichoterapijos krypčių metodika. Dažniausiai, pasak gydytojo, taikoma kognityvinė elgesio terapija, kuri padeda atpažinti neigiamus mąstymo modelius, juos keisti ir stiprinti pozityvų požiūrį.

Asmeninė psichoterapija gali padėti suvokti depresijos priežastis, išmokyti efektyvių emocijų valdymo, streso įveikos strategijų, sustiprinti pasitikėjimą savimi, sumažinti depresijos simptomus ir pagerinti bendrą emocinę sveikatą.

Be to, pasak specialisto, psichoterapija gali padėti išvengti atkryčių, dėl to ją galima tęsti ilgai, kartais net keletą metų.

Meditacijos praktikos ramina kūną ir protą

Gydytojas psichiatras M. Būta pastebi, kad esant depresijai gali padėti ir meditacijos bei sąmoningumo praktikos, kurios gali sugrąžinti žmogaus mintis į „čia ir dabar“. „Sąmoningumo praktikos moko išlikti dabartyje, o tai gali padėti sumažinti nerimą ir rūpesčius, kurie dažnai lydi depresiją“, – sako jis.

Žmonėms susidoroti su depresija padeda Mindfulness, arba dėmesingumo, praktika, kuri remiasi sąmoningu dėmesio sutelkimu į dabartinį momentą be vertinimo ar kritikos. Mindfulness padeda geriau suvokti savo mintis, emocijas ir kūno pojūčius, o tai leidžia efektyviau valdyti stresą ir neigiamas emocijas. Tyrimai rodo, kad ši praktika gali sumažinti fiziologinius streso žymenis ir netgi sukelti teigiamus smegenų struktūrinius pokyčius.

Meditacija, pasak gydytojo, padeda atpažinti ir nutraukti negatyvių minčių grandines, todėl ilgainiui gali prisidėti prie pozityvesnio savęs vertinimo.

„Meditacija skatina parasimpatinę nervų sistemą, kuri ramina kūną ir protą. Tai gali sumažinti kortizolio, „streso hormono“, lygį, kuris dažnai būna padidėjęs depresijos metu“, – sako M. Būta.

Žinoma, praktika turėtų būti reguliari, tik tada ji gali padėti efektyviau tvarkytis su emocijomis.

Reikia motyvacijos ir kantrybės

Gydytojas M. Būta įžvelgia ir nemedikamentinio gydymo iššūkių: „Žmonės nori greitų pokyčių, o psichoterapinio gydymo trukmė ilga, rezultato sulaukiama nebūtinai greitai.“

Dauguma šių metodų reikalauja paciento aktyvaus dalyvavimo, pavyzdžiui, reguliarios praktikos ar konsultacijų. Tai gali būti sunku žmonėms, kuriems trūksta energijos ar motyvacijos, kas dažnai pasitaiko sergant depresija.

Reikia atsižvelgti ir į individualų tinkamumą. „Ne visos nemedikamentinės praktikos yra tinkamos kiekvienam. Pavyzdžiui, kai kuriems meditacija gali atrodyti sudėtinga, o kitiems – nenaudinga“, – pastebi gydytojas.

Kartais problemų gali kelti ir psichoterapijos prieinamumas, ypač atokesnėse vietovėse.

Vis dėlto M. Būta akcentuoja, kad nemedikamentiniai gydymo metodai dažnai yra orientuoti į problemų šaknų suradimą, o ne tik į simptomų mažinimą, jie suteikia ilgalaikį rezultatą ir sumažina atkryčio tikimybę.

Be to, kai žmogus išmoksta įveikti savo sunkumus nemedikamentiniu būdu, tai dažnai sustiprina jo pasitikėjimą savimi ir padeda suvokti savo stipriąsias puses.

Vaistai, kai jų būtinai reikia

M. Būta pabrėžia, kad sunkių depresijos formų atvejais nemedikamentiniai metodai gali būti nepakankami ir reikalauti derinimo su medikamentiniu gydymu.

„Kai simptomai tampa labai intensyvūs (pavyzdžiui, vargina stiprus beviltiškumo jausmas, miego ir apetito sutrikimai ar savižudiškos mintys), medikamentai gali būti reikalingi greitam simptomų palengvinimui. Jie padeda stabilizuoti būklę ir suteikia galimybę efektyviau taikyti nemedikamentinius metodus, tokius kaip psichoterapija“, – teigia gydytojas.

Taip pat papildyti gydymą medikamentais reikia tada, kai nemedikamentinis gydymas vienas pats nesuteikia pakankamo palengvėjimo arba žmogus sunkiai dalyvauja terapijoje.

„Kai depresija kyla dėl hormonų disbalanso, genetinių faktorių ar cheminių medžiagų disbalanso smegenyse, medikamentai gali būti gyvybiškai svarbūs siekiant atkurti balansą“,– aiškina M Būta.

Asmens sveikatos klinikos specialistas akcentuoja, kad derindami abu metodus gydytojai gali sukurti individualizuotą gydymo planą, kuris užtikrina kompleksinį požiūrį – medikamentai gali palengvinti simptomus, o psichoterapija, fiziniai pratimai ir kiti nemedikamentiniai būdai padeda spręsti gilumines problemas ir formuoja ilgalaikę emocinę sveikatą.

Asmens sveikatos klinikoje dirba patyrusi vaikų ir paauglių bei suaugusiųjų psichologų, psichiatrų ir psichoterapeutų komanda. Visi specialistai turi medicinos išsilavinimą ir konsultuoja Vilniuje bei Klaipėdoje. Klinikos partneris – VšĮ „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras“, teikiantis paslaugas Palangoje, Panevėžyje, Grigiškėse ir Šalčininkuose.