Gydytojos Siglos Ščeponavičiutės nuotraukų paroda „Laiptų galerijoje“
Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja Sigla Ščeponavičiūtė – jau ne vieną parodą surengusi fotografė. Prieš dvejus metus atidaryta gydytojos kelionių nuotraukų paroda papuošė Neurologijos skyriaus koridoriaus sienas, ir jomis grožėjosi ne tik skyriaus kolektyvas, bet ir pacientai, jų artimieji. Šį kartą gydytojos nuotraukos eksponuojamos „Laiptų galerijoje“, kur kelionių iš Jemeno nuotraukų paroda surengta Šiaulių miesto 778 gimtadienio proga.
Gydytoja - kūrėja
Parodos atidarymo dieną „Laiptų“ galerijos direktorė Janina Ališauskienė prisiminė, jog ne kartą per tuos dvejus metus gydytoja buvo kalbinta surengti parodą galerijoje. Prikalbinti pavyko tik prieš pusmetį, kai jau buvo parengtas miesto gimtadienio parodų planas ir gydytojos S. Ščeponavičiūtės nuotraukų paroda įrašyta į sąrašą.
Pasveikinti parodos „Karalienės Sabos žemė“ autorę atėjo ir miesto meras Justinas Sarnauskas bei vicemerė Danguolė Martinkienė. Meras J. Sartauskas, sakė, jog pažįsta Siglą Ščeponavičiūtę kaip gydytoją ir džiaugiasi, kad nuostabi daktarė yra ir kūrėja. Ne tik už tiesioginį gydytojos darbą, bet ir už paslaptingą nuostabios žemės grožį, perteiktą fotografijose, parodos autorei dėkojo ir vicemerė D. Martinkienė.
Šalis, kurioje gyveno karalienė Saba, – daugeliui ne tik tolimas, bet ir mistiškas, nepažįstamas kraštas. Nuotraukose įamžinusią šios žemės grožį gydytoją S. Ščeponavičiūtę Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, profesionalus fotografas Rolandas Parafinavičius ir pažįsta labiau kaip fotografę nei kaip gydytoją.
„Kelionių tematika labai rizikinga. Ši tematika šiuolaikiniame pasaulyje, kur dirba profesionalūs fotografai, aplankantys kiekvieną žemės kampelį, jau suguldyti į nuotraukų albumus, knygas. Kitam fotografui labai rizikinga kišti nosį, nes gali nudegti“, - sakė fotografas, kuriam teko padėti rengiant parodą ir pamatyti, kad gydytojos paroda skiriasi nuo profesionalų. Pasak fotografo, skiriasi individualiu požiūriu, drąsa bei lyrika, pabrėžiančia autorės moteriškumą.
Sabos istorija ir mitai
Gydytoja S. Ščeponavičiūtė džiaugėsi jai suteikta galimybe visiems šiauliečiams parodyti nors kelias akimirkas, patirtas tolimame Jemene, įstrigusiame giliai širdyje. „Keliauti teko į labai nemažai šalių, tačiau Jemenas paliko gilų širdyje pėdsaką“, - pradėjo gydytoja trumpą pasakojimą apie parodą ir nuostabią šalį.
Vaikystėje su tėvais pradėjusi keliauti po Lietuvą, gydytoja pabuvo daugelyje pasaulio šalių, iš kurių grįžta ne tik kupina įspūdžių, bet ir parsiveža pluoštus užfiksuotų akimirkų.
Jemenas – viena iš tų šalių, į kurią autorei vėl norėtųsi sugrįžti. Gydytojos fotografijose – nemažai UNESCO saugomų objektų. Tai ir pirmieji pasaulyje dangoraižiai, statyti iš molio, smėlio, žvyro, ryžių ir šieno. Architektūra siekia daugiau nei 2,5 tūkstančio metų. Šalyje, alsuojančioje turtinga architektūra bei istorija, tebėra taip, kaip sukurta 1000 metų prieš Kristų, kai šalį valdė karalienė Saba, minima daugiau nei 3000 metų.
„Rašytiniuose šaltiniuose minima, jog Jemenas tada buvo pati laimingiausia šalis. Tai buvo laimingoji Arabija, kurią tuomet valdė išmintingoji karalienė Saba. Tai buvo metai, kai šalis klestėjo“, - pasakojo susirinkusiems parodos autorė.
Šalyje augo įvairūs prieskoniai, egzotiniai vaisiai, ganėsi galvijai, buvo kasamas auksas, sidabras, druska bei vežami į kitas šalis. Labai geras susisiekimas su kitomis šalimis – karavanais, laivais. Raudonosios jūros laivybos keliai bei arabų kupranugarių vilkstinių maršrutai sudarė visas sąlygas tautai klestėti.
Dabar Jemene, pasak parodos autorės, politinė ir socialinė situacija labai sudėtinga, pavojinga ten važiuoti. „Man Jemenas - tai šalis, į kurią mielai grįžčiau atgal, bet nežinau, ar gyvenime dar bus tokia situacija“, - kalbėjo nuotraukų, sužavėjusių daugelį parodos lankytojų, autorė.
Zita Katkienė,
Respublikinė Šiaulių ligoninė
Susiję straipsniai
