Konfliktai darbe yra normalus reiškinys. Medicinos įstaiga yra atvira erdvė, kurioje susitinka įvairios darbuotojų grupės. Pagrindinės jų - gydytojai ir slaugos personalas. Ir vieni, ir kiti betarpiškai bendrauja su pacientais, tačiau tuo panašumai ir pasibaigia. Slaugytojų yra kur kas daugiau nei gydytojų, tačiau gydytojai vis dar lieka pagrindiniai sprendimų priėmėjai, o slaugytojai – jų vykdytojai. Gydytojų atlyginimai taip pat ženkliai didesni, jie turi universitetinį išsilavinimą, slaugytojų išsilavinimo pakopos labai įvairios ir skirtingose įstaigose skirtingos.
Neproporcingas darbo padalijimas
Freiburgo universiteto klinikoje dirbanti psichologė A. Wittich teigia, jog konfliktas tarp slaugytojų ir gydytojų yra normalus komandinis reiškinys, tačiau jo šaknys glūdi specifiniuose tarpusavio santykiuose. Viena pagrindinių priežasčių yra neproporcingas darbo pasidalijimas tarpusavyje. Tai įkaitina atmosferą, o po to jau visiškai nebesvarbu kas, net nereikšminga smulkmena gali sukelti didelį ginčą – pavyzdžiui, neišplautas kavos puodelis.
Tiek gydytojai, tiek slaugytojai turi pačių įvairiausių patirčių. Gydytojams turbūt teko atlikti praktiką studijų metais, kada jie buvo tiesiogiai pavaldūs slaugos personalui – neretai iš tų laikų lieka blogi prisiminimai. Slaugos personalo požiūriu, dažnai gydytojai elgiasi arogantiškai. Tačiau atmetus subjektyvumą šalin, patikimų tyrimų šiuo klausimu visiškai nėra.
Nepatogumų patiria abi pusės
Vienas Vokietijoje atliktas tyrimas parodė, jog pagrindinė slaugytojų nepasitenkinimo priežastis yra nepakankamas jų įvertinimas iš gydytojų pusės – įsipareigojimų nesilaikymas ir problemos bendraujant, antrasis pagal svarbą neigiamas faktorius darbe buvo minimas stresas. Gydytojai panašiose apklausose pirmoje vietoje mini pernelyg didelius darbo krūvius ir laisvalaikio trūkumą.
Ypač ši santykių problema aktuali jauniesiems gydytojams – rezidentams. Jie ateina į aplinką, kurioje yra svetimi, ir neretai gali susidurti su slaugytojų galios demonstravimu. Kuriam rezidentui nėra tekę pastumti lovos, pakelti ant grindų gulinčio paciento ar matuoti kraujospūdžio? Riba tarp šių darbų atlikimo savo noru ir slaugos personalo „pageidavimu“ kai kuriais atvejais gali būti labai siaura. Slaugytojai turi kur kas didesnę praktinio darbo patirtį už kiekvieną jauną gydytoją.
Slaugytojams problemų - ne mažiau. Paprastai slaugos personalas dirba nuolat, o gydytojai rezidentai – įvairiuose ligoninės padaliniuose. Slaugytojai turi prisitaikyti prie besikeičiančių gydytojų rezidentų, perprasti kiekvieno darbo stilių, greitį, pomėgius, pagaliau - iššifruoti rašto subtilumus. Atėjus jaunam gydytojui, kuris dirba savo stiliumi ir bendrauja ribotai, konfliktas beveik užprogramuotas, kadangi skiriasi darbo patirtis ir hierarchinė subordinacija.
Kalbėtis – ir kuo daugiau
Darbo padalijimas tarp gydytojų ir slaugytojų reguliuojamas ne tik teisės aktais. Netgi atskirose ligoninėse ir vienos ligoninės padaliniuose kai kurie darbo padalijimo klausimai sprendžiami skirtingai. Kadangi tiek slaugytojų, tiek gydytojų darbo tikslas vienas – pacientas, čia vėl neišvengiamas nuomonių išsiskyrimas. Teoriškai lyg ir pakanka nurodymų raštu, tačiau praktiškai tai skatina konfliktines situacijas. Kalbėtis reikėtų, ir kuo daugiau, tuo geriau, - teigia psichologė A. Wittich.
Keičiasi lyčių vaidmenys
Situaciją apsunkina tai, kad ilgą laiką pagal nerašytą taisyklę didžioji dalis gydytojų vadovaujančiuose postuose buvo vyrai, o slaugytojomis dirbo moterys. Pirmieji suformuluodavo nurodymus, antrosios juos vykdydavo. Tyrimų duomenimis, tokiose situacijose slaugytojos dažniausiai savo nurodymus gydytojui paslepia ir pasako netiesiogiai, tai atitinka ir lyčių psichologijos ypatumus. Gera slaugytoja laikoma ta, kuri aptarimo metu sugeba pasiekti savo tikslų, nekritikuodama gydytojo. Geras gydytojas tokioje situacijoje tas, kuris neignoruoja netiesiogiai išsakomų pasiūlymų. Vis dėlto paskutiniaisiais metais šie lyčių vaidmenys keičiasi, o tai irgi skatina konfliktinių situacijų atsiradimą.
Slaugytojai nebėra gydytojo nurodymų vykdytojai, jie turi savo kompetenciją, kurią įgyvendina darbe. Deja, daugelis gydytojų to dar nepajėgia suprasti ir laikosi įsikabinę senojo savo vaidmens. Ar ilgam?
Įtampa tvyro
Lietuvoje irgi atliekami įvairūs panašūs tyrimai, kurių rezultatai kartais verčia nusistebėti. Klaipėdos universiteto Slaugos katedros lektorė dr. Natalja Istomina „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė, kad vieno mūsų šalyje atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, jog pacientai geriau vertina gydytojus nei slaugytojus, bet pastarieji sau skiria aukštesnius balus nei gydytojams.
„Tai rodo, kad slaugytojai save vertina pakankamai gerai, bet tyrimas atskleidžia ir kitą pusę – tvyrant įtampai santykiuose su gydytojais, slaugytojai linkę šiuos labiau nuvertinti“, - kalbėjo portalo pašnekovė.
N. Istomina atkreipė dėmesį, kad atvejų, kai rezidentai patiria spaudimą iš įstaigoje jau seniai dirbančių slaugytojų, mūsų šalyje reti – Lietuvoje paprastai jaučiasi neįvertinti slaugytojai. „O užsienyje mūsų gydytojai būna priblokšti, kai pamato, kaip gydytojai slaugytojų atsiklausia, tarkim, ar galima paimti paciento kortelę, - pasakojo portalo pašnekovė. – Tačiau jauni gydytojai ir Lietuvoje jau kitaip žiūri į slaugytojus – labiau kaip į kolegas. Vis dėlto dirbantieji su šeimos gydytojais vis dar turi apsiriboti jų nurodymų vykdymu“.
Šilutės slaugytojai nevergauja
Šilutės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Vytautas Žvirblis, su „Vakarų Lietuvos medicina“ kalbėdamas apie slaugytojų bei gydytojų santykius, tvirtino savo vadovaujamoje įstaigoje įtampos tarp darbuotojų nejuntantis. „Nors, kaip ir visur dirbant, iškyla šiokių tokių problemų“, - vis dėlto prasitarė.
Ir kas gi dažniau nusiskundžia? „Būna, kad pasiguodžia slaugytojos, o gydytojai – labai retai, nebent tuo, kad slaugytojos neįvykdė kokios nors užduoties. Tačiau nepasakyčiau, kad mūsų ligoninėje slaugytojos yra gydytojų vergės – to tikrai nėra. O bendravimas dar labai priklauso nuo charakterio – tiek gydytojų, tiek slaugytojų, tačiau pas mus bandoma dirbti kolegiškai“.
Beje, šiems metams prasidėjus Šilutės ligoninės darbuotojams išdalintos anoniminės anketos, kuriomis siekiama įvertinti ir gydytojų bei slaugytojų tarpusavio santykius. „Rezultatai dar nežinomi, aš pats dar net ir negavau anketos ir į klausimus dar neatsakiau“, - praėjusią savaitę portalo šnekintas sakė V. Žvirblis.
Ligoninės vadovo pavaduotojo manymu, slaugytojų ir gydytojų darbiniai santykiai Lietuvoje yra pasikeitę, nei buvo, tarkim, prieš kelis dešimtmečius. „Vienu metu buvo toks noras, kad slaugos darbuotojai dirbtų atskirai nuo gydytojų, bet priėjome prie nuomonės, kad jie turi dirbti kartu“,- kalbėjo portalo pašnekovas.
Jonas Korsakas,
Ligita Sinušienė
Šaltinis
Hibbeler B. Ein cronischer Konflikt. Dtsch Aerztbl. 108, 41, 1814-1817