Gydytojų onkologų kompetencija, patirtis ir kolegų nuojauta lėmė sėkmę

Nacionaliniame vėžio centre besigydančio Mindaugo (48 m.) ligos istorija, kaip ir daugeliu atvejų, prasidėjo netikėtai, o rimtos ligos simptomų nebuvo jokių ir nėra iki pat šiol. Viskas prasidėjo nuo keistų skausmų. „Keliu kepurę prieš Šiaulių gydytojus, kurie įsigilino į mano situaciją ir pasiuntė į Vilnių, kur galiausiai patekau į Nacionalinį vėžio centrą“, – sako vyras. Anot gydytojos onkologės radioterapeutės Ritos Steponavičienės, svarbu yra gydytojo patirtis ir kartu su ja atsirandanti nuojauta. Vertinu kolegų, dirbančių visose sveikatos priežiūros įstaigose darbą bei patirtį, o esminis sprendimas ir patarimas – įtarus onkologinę ligą būtina nukreipti pacientą į specializuotą ligoninę“, – sako gydytoja onkologė radioterapeutė.

Skausmai privertė kreiptis į gydytojus

Mindaugas prisimena, jog skrendant lėktuvu į komandiruotę jau truputį skaudėjo petį, o Belgijoje leidžiantis ir galvos skausmai prisidėjo. Leidžiantis grįžtant persimetė į klubo sąnarį. „Nuvykau tiesiai į Priėmimo skyrių, tačiau pirmą kartą nieko nerado. Kai kreipiausi antrą kartą, Šiaulių respublikinės ligoninės vidaus ligų gydytojui Edgarui Klemanskiui įtarimų sukėlė mano skausmų pobūdis – keliaujant lėktuvu. Neužteko klubo sąnario radiologinio vaizdo, paskyrė papildomų tyrimų. Atlikus bronchoskopiją rado darinį plaučiuose. Neišsigandau, net nebuvo įtarimo, kad gali kas blogo būti. Aš – nerūkantis, labai „užsikabinęs“ už sveikos gyvensenos taisyklių, esu vegetaras. Visi ramino, kad nėra simptomų, klubo sąnarys tik bus surietęs.

Ir visgi tuo metu Šiauliuose konsultavęs gydytojas krūtinės chirurgas iš Santaros klinikų Andrius Timpa, paklausinėjęs, ar esu daug rūkantis, ar kenksmingą darbą dirbantis, patarė atvykti į Santaros klinikas.

Atvykau į Vilnių, į Santaros klinikas, kur ir buvo diagnozuotas piktybinis navikas. Reikėjo ir daugiau tyrimų atlikti – pozitronų emisijos tomografiją, galvos magnetinio rezonanso tomografiją. Gruodžio 16 d. sužinojau, kad galvos smegenyse dvi metastazės. Tada jau ne nekokia nuotaika apėmė. Ištyrę limfmazgius Krūtinės chirurgijos skyriuje juos ir pašalino: juose nieko blogo nėra.

Gydyta viena metastazė, o išnyko abi

Santaros klinikose mano gydymas buvo baigtas, perėjau į Nacionalinį vėžio centrą, pas gydytoją pulmonologę Renatą Jakubauskienę. Per konsiliumą nuspręsta taikyti taikinių terapiją ir spindulinę terapiją metastazėms galvoje gydyti. Dabar jau galiu tvirtai pasakyti – didžiulė laimė, kad po to patekau pas gydytoją onkologę radioterapeutę Ritą Steponavičienę, kuri įsigilino į situaciją, neskubėjo ir pasakė: palaukim, jeigu vaistai suveiks per mėnesį, žiūrėsim. Spinduliavo vieną židinuką, kuris yra atokiau nuo svarbių centrų smegenyse. Viskas gerai pavyko.

Padarė tyrimus – pagrindinis darinys plaučiuose likęs vienintelis ir sumažėjęs geru trečdaliu, o metastazės galvos smegenyse išnyko. Vaistus geriu kiekvieną dieną, šalutinių poveikių neturiu, viskas gerai. Mane gydo gydytoja onkologė chemoterapeutė Laura Norkienė.

Gyventi su vėžiu įmanoma

Ir dar vieną svarbų dalyką noriu paminėti. Gydytojai labai atsargiai praneša geras naujienas, o mums, pacientams, tų gerųjų žinių labai reikia. Suprantu, jog pagerėjimas gali būti laikinas, o po to situacija gali ir prastėti. Bet mes taip pat protingi žmonės ir viską galime suprasti.

Šiandien galiu gyventi pilnavertį gyvenimą gyventi, nejaučiu jokio vaistų šalutinio poveikio. Dažnai pagalvoju, kas būtų buvę, jeigu Šiaulių gydytojas nebūtų įsigilinęs į mano atvejį? Būtų pagydę antibiotikais klubo sąnarį. O po to?... Taigi, kaip gydytojas Andrius Timpa pasakė – keliu kepurę prieš šiauliečius.

Tyrimus reikia kartoti, žinoma, gydytojai labai daug nežada, bet dabar galiu gyventi kokybišką gyvenimą ir tai – svarbiausia. Esu išsikraustęs iš miesto į kaimą, sportuoju, važinėju dviračiu, bėgioju. Šią vasarą planuoju kelionę motociklu. Labai palaiko artimieji – ypač sesuo, draugė, kuri pati yra medikė. Tėvelį esu palaidojęs, su šeima išsiskyrėme.

Kodėl atsirado toks darinys, gydytojai pataria nesukti galvos. Taip ir darau, tikiu, kad tai nėra nuosprendis, domiuosi žmonių, praėjusių ligą, istorijomis, daug skaitau. Nesakau, kad įveiksiu vėžį, bet gyventi su juo įmanoma. Nesijaučiu fiziškai blogai, tik va, saulės reikės vengti. Pagalvosiu, kaip apsirengti, skrybėlę įsigysiu.“

Individualizuotas gydymas išsaugojo gyvenimo kokybę

Gydytoja radioterapeutė Rita Steponavičienė sako, jog per daugiadalykį aptarimą dar kartą įsitikino tokio susirinkimo būtinybe ir svarba. „Ištirtame navike buvo rasta aktyvinančioji mutacija ir, atsižvelgus į tai, buvo paskirtas individualizuotas gydymas. Šiam jaunam ir iš pažiūros sveikam pacientui paskirta taikinių terapija, kuri veikia ne tik ligą plaučiuose, bet ir metastazes galvos smegenyse. Tačiau daugiadalykio aptarimo metu išdiskutavę visus šios ligos aspektus nusprendėme, jog tikslingas spindulinis gydymas į metastatinius židinius galvos smegenyse. Kaip ir buvo minėta, galvos smegenų magnetinio rezonanso ištyrimo metu buvo pastebėti du metastatiniai židiniai galvos smegenyse.

Pacientui buvo ruošiama radiochirurgija HyperArc metodu. Noriu pabrėžti, jog radiochirurgija yra modernios spindulinės terapijos metodika, kurią naudojant realizuojamos didelės jonizuojančiosios spinduliuotės dozės į naviką. Įvertinus jau parengtą dozimetrinį švitinimo planą, t. y. abiejų metastazės židinių švitinimo planą, tapo aišku, jog tam tikra apšvitos dozė gali tekti Amono ragui (hippocampus). Kaip žinia, ši smegenų struktūra dalyvauja emocijų mechanizmo formavime ir atminties įtvirtinime. Geriausiai žinoma hipokampo funkcija – trumpalaikis informacijos išlaikymas (trumpalaikė atmintis) ir jos perkėlimas į ilgalaikę atmintį kitose galinių smegenų srityse.Svarbu atkreipti dėmesį, jog abipusis hipokampo ir gretimų žievės sričių pažeidimas sukelia anterogradinę amneziją, kai negali būti sukuriami nauji prisiminimai apie faktus ir įvykius. Atsižvelgus į tai, jog pacientui skirta taikinių terapija taip pat veikia metastazes galvos smegenyse, siekiant išvengti galimo jonizuojančiosios spinduliuotės šalutinio poveikio Amono ragui, gydytojų onkologų radioterapeutų aptarime nusprendėme, jog bus taikoma stereotaksinė radiochirurgija tik į vieną židinį kairio pusrutulio viršutiniame kaktiniame vingyje. Taip pat tikėjomės, kad antras metastatinis židinys patirs abskopinį spindulinės terapijos efektą, t.y. bus paveiktas imuninės sistemos, taip pat ir taikinių terapijos. Kitaip tariant, siekdami išnaudoti šiuolaikinės radioterapijos galimybes stengėmės maksimaliai išsaugoti paciento gyvenimo kokybę – nesutrikdyti normalios smegenų veiklos“, – apie šiuolaikinį spindulinį gydymą išsamiai papasakojo gydytoja onkologė radioterapeutė Rita Steponavičienė.

Dirba daugiadalykė specialistų komanda

Daugiadalykio aptarimo sprendimą įgyvendino visa komanda: onkologas radioterapeutas, medicinos fizikas ir radiologijos technologas.

„Ambulatoriškai realizuota viena gydymo frakcija (vienas gydymo seansas) – paskirtoji vienkartinė dozė 24 Gy. Pacientui neprireikė hospitalizacijos, procedūros trukmė – iki 20 minučių, po procedūros žmogus išliko aktyvus, pajėgus tęsti savo rutinininę veiklą. Praėjus šiek tiek daugiau nei vienam mėnesiui po taikytos stereotaksinės radiochirurgijos buvo atliktas galvos smegenų magnetinio rezonanso ištyrimas ir pateikta gydytojų radiologų išvada, jog metastatinių židinių nematyti. Viena galima pasakyti – džiugu. Su šiuolaikiška stereotaksinės spindulinės terapijos – stereotaksinės radiochirurgijos – metodika ir gydymo įranga gydytojai onkologai radioterapeutai įgyvendina individualizuotą gydymą Nacionaliniame vėžio centre. Spindulinė terapija, neabejotinai, yra efektyvus ir ekonomiškai naudingas gydymo būdas“, – teigia R. Steponavičienė

Anot Nacionalinio vėžio centro gydytojos onkologės chemoterapeutės Lauros Norkienės, medicinos mokslas nestovi vietoje, pažangūs pasiekimai sparčiai diegiami į onkologinę praktiką, pacientams taikomas individualizuotas gydymas. „Nustatoma vis daugiau tam tikrų pakitimų vėžinėse ląstelėse, vadinamų mutacijomis, kurios būdingos tik navikinėms ląstelėms. Nustačius tokią mutaciją galima taikyti taikininę terapiją, kuri turi mažiau šalutinių reiškinių ir geresnį gydymo efektą. Mažos molekulinės masės taikininiai preparatai paprastai patenka ir į smegenis, kurios turi tam tikrą barjerą, apsaugantį jas nuo galimų „nepageidaujamų medžiagų“. Patekę į smegenis šie taikininiai preparatai veikia ir smegenyse esančius metastatinius židinius. Beje, plaučių vėžys, turintis tam tikrų taikininių mutacijų, ir yra būdingesnis niekada nerūkiusiems pacientams, gyvenantiems „sveikai“. Džiugu, kad sutartinai dirbdami kaip specialistų komanda gauname geresnius ir ilgalaikius individualizuoto gydymo rezultatus“, – sako gydytoja onkologė chemoterapeutė Laura Norkienė.

Spindulinė terapija skiriama įvairiems piktybiniams navikams gydyti

Apie tai, kada ir kokiems piktybiniams navikams gydyti skiriama spindulinė terapija, paaiškino Nacionalinio vėžio centro Spindulinio gydymo skyriaus vedėjas dr. Juras Kišonas. „Spindulinė terapija taikoma kaip išorinis spindulinis gydymas, tam panaudojant linijinius greitintuvus, ir kaip brachiterapija, kuomet radioaktyvus šaltinis įvedamas į organizmą šalia naviko ir jį apšvitina. Spindulinė terapija skiriama daugiau nei pusei vėžio diagnozę išgirdusių pacientų. Spindulinė terapija gali būti vienintelis gydymo metodas siekiant išgydyti prostatos ar odos navikus, arba derinamas su medikamentiniu gydymu gydant plaučių, virškinamojo trakto, centrinės nervų sistemos, galvos-kaklo, ginekologinius ir kitus navikus“, – sako dr. Juras Kišonas.

Taip pat spindulinė terapija gali būti skiriama po chirurginio gydymo, ji vadinama adjuvantine spinduline terapija, kaip būna dažnai krūties vėžio atveju, arba prieš planuojamą operaciją – neoadjuvantinė spindulinė terapija, pavyzdžiui, gydant sarkomas. „Akivaizdu, jog spindulinės terapijos taikymas gydant vėžį yra labai platus, todėl spindulinis gydymas visada skiriamas individualiai įvertinus visus paciento duomenis. Tik taip galima nuspręsti, kokia spindulinės terapijos metodika labiausiai tinka esamai klinikinei situacijai“, – sako dr. J. Kišonas.

Ateityje – revoliucinės spindulinės terapijos perspektyvos

Nacionalinio vėžio centro Radiacinės onkologijos centro vadovas dr. Jonas Venius pažymi, jog daugiau nei 120 m. taikoma spindulinė terapija tikrai nestokoja vystymosi krypčių. „Vienas svarbiausių, ir neretai ribojančių spindulinės terapijos taikymą veiksnių yra sveikų aplinkinių audinių ar kritinių organų pažaidos. Kad jonizuojanti spinduliuotė gali sunaikinti naviką – klausimų nekyla, todėl didžiausias dėmesys skiriamas tam, kad tai galima būtų atlikti kuo mažiau pažeidžiant sveikus audinius. Pastaraisiais dešimtmečiais daugiausia dėmesio buvo skiriama įrangos ir realizavimo tikslumui didinti ir šiuo metu jau yra pasiekiamas submilimetrinis tikslumas, tačiau dažnai paties žmogaus judesiai, ar nedideli anatominiai pokyčiai šį tikslumą sumažina“, – sako dr. J. Venius.

Radiacinės onkologijos centro vadovas pasidalijo ateities perspektyvomis. „Pastaruoju metu pasaulyje pradedama vystyti naujos kartos spindulinė terapija – vadinamoji FLASH radioterapija. Šios terapijos esmė – visas gydymas atliekamas per itin trumpą laiką, milisekundes. Dėl specifinių fizikocheminių ir radiobiologinių procesų, vykstančių audiniuose, jonizuojančiosios spinduliuotės pažaidos audiniams gaunamos iki 30 proc. mažesnės. Tai ženkliai sumažintų jonizuojančiosios spinduliuotės sukeliamus šalutinius reiškinius, pagerintų pacientų gyvenimo kokybę bei pagreitintų pilną atsistatymą po spindulinės terapijos. FLASH metodika leistų spindulinę terapiją saugiai taikyti ir radiorezistentiškiems navikams. Pasaulyje jau yra pradėti FLASH radioterapija gydomų odos navikų klinikiniai tyrimai, tačiau metodo rutininiam įdiegimui į klinikinę praktiką dar reikia atlikti itin detalius audinių toksiškumo vertinimus. Nacionaliniame vėžio centre esame įvaldę unikalią metodiką jonizuojančiosios spinduliuotės sukeliamų odos pažaidų vertinimui, todėl turime unikalias galimybes prisidėti prie naujos kartos spindulinės terapijos metodo vystymo. FLASH radioterapija, dėl savo unikalaus radioprotekcinio potencialo yra laikoma revoliucine inovacija radioterapijoje ir galėtų tapti viena svarbiausių inovacijų onkologijoje apskritai per pastaruosius dešimtmečius“, – sako dr. J. Venius.